Kaunas. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) nusprendė, kad dalyvaus Žemės ūkio ministerijos formuojamos kolegijos veikloje, jeigu... gaus kvietimą.

Vasario 3 d. LŪS nuotoliniame prezidiumo posėdyje dalyvavo apie 40 narių. Diskutuota dėl tikslingumo dalyvauti žemės ūkio ministro K. Navicko formuojamoje Kolegijoje – patariamajame organe prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius dvejojo, ar dalyvavimas Kolegijos veikloje teiktų organizacijai naudos ar žalos.

Taip pat svarstė, ar nenutiks taip, kad Kolegija taps priedanga žemės ūkio ministro sprendimams. „Klausimas, ar ministerija ir ministras nebandys atsakomybės perkelti ant socialinių partnerių pečių? Ar nesakys ūkininkams, kad dėl nepalankių sprendimų šie turėtų priekaištauti savo atstovams Kolegijoje?“ – klausė jis.

LŪS pirmininkas pabrėžė, kad gali nutikti ir taip, jog ministras Kolegijos pozicijos laikysis tik tuo atveju, jei ši jam bus palanki ar naudinga.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas teigė, kad prisijungimas prie Kolegijos gali būti suprastas dviprasmiškai. Viena vertus, tai galėtų būti traktuojama kaip LŪS atsisakymas konstruktyviai kalbėtis. Kita vertus, ministras, priimdamas sprendimus, galės sakyti, kad pasitarė su Kolegija ir tai bendras sprendimas.

Visgi jis pasisakė už įsitraukimą į Kolegijos veiklą. „Esu linkęs surizikuoti ir dalyvauti Kolegijos veikloje, bet nustatant savo sąlygas. (...) Reikėtų jungtis. Jeigu ministerija suklystų, galėtume paaiškinti, kad bandėme su juo (žemės ūkio ministru – red. past.) kalbėtis, bet mums nepavyko“, – sakė M. Puidokas.

Kad prasminga būti Kolegijoje, pritarė ir LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys. „Turime ką pasakyti. Galėsime išsakyti savo poziciją“, – pabrėžė jis.

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius taip pat ragino dalyvauti Kolegijos veikloje. „Tikrai dalyvaukime, būkime aktyvūs. Jei matysime, kad tai tik žaidimas ir iš Kolegijos lieka tik organas (ne patariamasis), tada išeisime ir tegul šnekasi patys su savimi“, – skatino jis.

Labiausiai neramina baudos dėl IKOK reikalavimų nesilaikymo

Per posėdį taip pat diskutuota apie Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) reikalavimų įgyvendinimą. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka numatytos piniginės nuobaudos už IKOK bendrųjų principų laikymosi pažeidimus.

LŪS prašė galimybės išsamiai susipažinti su ES audito išvadomis ir rekomendacijomis Lietuvai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, kuri nustato Bendrijos veiksmų pagrindus, pereinant prie tausiojo pesticidų naudojimo, reikalavimų neatitikimo.

Be to, prašė ŽŪM informuoti apie visas buvusias ir esamas valstybės paskatas profesionaliems augintojams, kad šie rinktųsi biologinius augalų apsaugos produktus. Tačiau atsakymo į raštą LŪS negavo. Tai ne kartą akcentuota ir per diskusiją.

R. Juknevičiaus teigimu, labiausiai nerimaujama, kad bus skiriamos nepagrįstos administracinės baudos dėl IKOK reikalavimų nesilaikymo. Tad pabrėžė, kad nuo to reikia apsaugoti ūkininkus.

„ŽŪM iš mokslininkų rekomendacijų padarė tabu. Todėl kyla įvairių nesusipratimų. Pavyzdžiui, metų pabaigoje ūkininkui reikės pildyti deklaraciją, kaip naudojasi IKOK rekomendacijomis, kokią naudą ir žalą dėl to patyrė.

Anketą užpildęs, ją kaip labai svarbų dokumentą turės saugoti 5 metus. Taigi didžiausia problema – žmonės, kurie ruošia tą įstatymą ir negeba jo padaryti naudingo visuomenei“, – akcentavo R. Juknevičius.

Dar vienas svarus argumentas, kodėl pievų atkurti nereikėtų

Diskutuota ir dėl daugiamečių pievų atkūrimo. Iki vasario 28 d. ŽŪM žada paskelbti, kam ir kiek reikės atstatyti išartų daugiamečių pievų.

Kita vertus, kalbama, kad galbūt 2021 m. situaciją pavyks išspręsti ir atkurti daugiamečių pievų nebus liepta nė vienam ūkininkui. Visgi R. Juknevičius pabrėžė, kad oficialiai tokios informacijos nėra.

Šia tema kalbėjo ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas, kurio manymu, kol kas vis dar yra dėl ko nerimauti.

„Buvo du darbo grupės susitikimai. Viename sutarėme, kad bus kreiptasi į Europos Komisiją (EK) tam, jog reikalingas pievų plotas būtų susietas su gyvuliais, paskaičiavus referentiniu laikotarpiu ir pagal esamus gyvulius dabar.

ŽŪM prižadėjo šią informaciją pateikti EK, bet mes to rašto nematėme, nors viceministras viename susitikime žadėjo jį paviešinti“, – sakė I. Hofmanas.

„Mes nežinome, ką ŽŪM ten parašė. Noriu pridurti, kad yra dar vienas svarus argumentas – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas Graikijos byloje.

Teismas pasakė, kad pieva – tai žolinė danga, susijusi su gyvuliais. Negali būti pieva dėl pievos. Tai mums labai palanki aplinkybė. Teismo sprendimo politikai nuneigti negali ir juo turėtų vadovautis“, – akcentavo Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.

„Rašykime patys į Briuselį. (...) Juk pristatyti žemėlapiai, kurie rodo, kiek Lietuvoje yra pievų“, – ragino LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė. Jai pritarė ir Z. Aleksandravičius.