Vilnius. Kai kuriose užsienio šalyse diskusijoms dėl Europos Sąjungos (ES) ir „Mercosur“ prekybos sutarties virtus protestais, Lietuvos žemdirbių atstovai sako taip pat įžvelgiantys grėsmių. Politikų ir valdžios institucijų nuomonės skiriasi – vieni siūlo nepritarti, kiti mato atsiveriančias galimybes.

Trečiadienį šiuo klausimu diskutuota Seimo Kaimo reikalų komitete. Klausimą pristatęs žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus teigė, kad Lietuvai ES ir Pietų Amerikos ekonominio aljanso „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimas yra ekonomiškai naudingas, nes galėtų didinti šalies žemės ūkio ir maisto produkcijos eksportą. 

„Muitų tarifų sumažinimas yra labai svarbu, ypač tokiems sektoriams, kaip pieno produktai, šokoladas, gėrimai. Dabar muitų tarifai į „Mercosur“ šalis siekia 35 proc. – 5 kartus didesni nei taikomi ES“, – sakė V. Tomkus. 

Pasak jo, susitarimas Lietuvai galėtų atverti daugiau galimybių eksportuoti pieno produktus, ypač pieno miltelius ir sūrius, kuriems dabar taikomi 16–28 proc. muitai. Jis pabrėžė, kad Lietuvos galvijų augintojai neturėtų baimintis, nes šalis nėra brangios jautienos eksportuotoja.

Taip pat priminta ir apie tai, kad muitai būtų mažinami tik tam tikram importuojamos mėsos kiekiui, pavyzdžiui, jautienos į ES taip būtų įvežta apie 99 tūkst. t, kas sudaro labai nedidelę dalį ES suvartojamos jautienos.

Susitarimas svarbus ir dėl politinės įtakos

Anot V. Tomkaus, šis susitarimas svarbus įvairioms ES šalims, ypač Vokietijai ir jos automobilių pramonei. „O jeigu Vokietijos ekonomikai gerai seksis, tai, be abejo, ir mums bus gerai, nes tai yra viena iš pagrindinių mūsų eksporto rinkų“, – sakė žemės ūkio viceministas.

Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus pavaduotojos Alinos Budrauskaitės teigimu, mūsų šalies gamintojai poveikį gali pajusti ir netiesiogiai – nemažai įmonių yra įvairių užsienio gamintojų gamybos grandinės dalimi.

Kalbėta ir apie tai, kad ES ir „Mercosur“ susitarimas svarbus dėl politinės ES įtakos Pietų Amerikos regione. Anot valdžios institucijų atstovų, kas nors į tą regioną vis tiek ateis. Jei to nepadarys ES, įžengs kas nors kitas.

„Pats regionas yra labai uždaras, prekybiniai tarifai aukšti ir eksportui ten patekti labai sudėtinga, todėl susitarimas palengvintų ir atvertų naujas rinkas ES eksportuotojams, taip pat ne tik prisidėtų prie rinkos atvėrimo, bet ir leistų prieiti prie kritinių žaliavų, kurios pereinant į naujas technologijas yra ypač svarbios“, – sakė A. Budrauskaitė.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė pabrėžė, kad Pietų Amerikoje žemės ūkio produktus pagaminti yra pigiau dėl klimatinių sąlygų, masto ekonomikos, švelnesnių reikalavimų ir kokybės standartų.

Ji ir kiti posėdyje pasisakę žemdirbių organizacijų atstovai teigė, tad iš ten atkeliaujančios produkcijos pigi kaina neretai pasiekiama būdais ir metodais, kurie ES jau nebepriimtini.

Ne vienas atkreipė dėmesį į ES vykstančius protestus dėl šio susitarimo, nes, anot jų, ūkininkai suvokia, kad visos susitarimo pasekmės galiausiai atguls būtent ant jų pečių.

V. Tomkus tikino, kad susitarimu šalys įsipareigoja laikytis tų pačių maisto saugos standartų, hormoninių preparatų ir neautorizuotų GMO reikalavimų. Anot jo, produktai, kurie to neatitiks, nebus įleidžiami į rinką.

Ragino realiai vertinti atsiveriančias galimybes

Seimo narys Arūnas Dudėnas atkreipė dėmesį į tai, kad prieš pasirašant tokius susitarimus reikia labai gerai atlikti namų darbus šalies viduje. Jo teigimu, svarbu stiprinti trumpąsias maisto tiekimo grandines, vartotoją įpratinti rinktis vietinę produkciją.

Vis dėlto Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas tvirtino, kad, pavyzdžiui, paukštienai ir tai vargu ar padėtų, nes jau dabar Brazilija yra stambiausia paukštienos importuotoja į ES, iš ten atkeliaujanti paukštiena neatsiranda parduotuvėse, kur vartotojas gali identifikuoti, iš kokios ji šalies. Ji atvežama į perdirbimo fabrikus, naudojama tolesnei produktų gamybai.

„Tai yra būtent ta rinka, kur mes kaip paukštienos augintojai daugiausia konkuruojame. Tai reiškia 10–15 proc. kainos mažėjimą. Tad ką darysime – uždarinėsime darbo vietas Lietuvoje?“ – svarstė Asociacijos vadovas.

Jis siūlė realiai įvertinti ir pieno produktų eksporto galimybes. „Primenu, kad „Mercosur“ šalys – vienos stambiausių pieno gamintojų. Argumentai, kad ten važiuos pieno milteliai, švelniai tariant, skamba naiviai“, – sakė G. Kauzonas.

Skiriasi ne tik gamybos metodai

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį į tai, kad ES ir „Mercosur“ šalyse skiriasi ne tik gamybos metodai ir priemonės, bet ir požiūris į socialinius aspektus.

„Teko būti tuose kraštuose ir apie tai šnekėti. Norėčiau papildomai atkreipti dėmesį į socialinius reikalus. Dėl atlyginimo – ten vis dar kalbama apie darbą ir vergovę. Ten kyla tokių klausimų. Trišalėje taryboje, kur vyksta diskusijos, klausiama, ar tai gerai, legalu ar ne, kokiu būdu tai pažabosime.

Augalų apsaugos priemonės (AAP), kurios jau seniausiai uždraustos Lietuvoje, ten vis dar naudojamos. Jų atitiktis ir įėjimas į ES rinką kaip produktų su likučiais – kaip tai yra traktuojama. Ir tam tikrais atvejais daromos išlygos“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Jis klausė, ar padarytas išsamus įvertinimas ir analizė, koks būtų realus, o ne hipotetinis tokio susitarimo poveikis. M. Maciulevičius siūlė pasidaryti namų darbus, įsivertinti netekimus ir pradėti kalbėtis bendrai, ne tik apie Brazilija, bet ir kitas trečiąsias šalis, kurios labai nori patekti į ES rinką, kokios tam bus sąlygos.

Paradoksai žaliojo kurso fone?

Tai, kad paradoksaliai atrodo ES žaliasis kursas ir iš to išeinantys reikalavimai ES žemės ūkiui, pastebėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis.

„Kalbame apie CO₂ emisijas, klimato apsaugą, ekologiją ir pasirašome sutartis, kad per Atlantą pirmyn atgal laivais plukdytų baltymus. (...) Draudžiame naudoti chemiją, GMO, bet pasirašome tokias sutartis, nes pramonė laimės“, – sakė S. Daniulis.

Optimizmo šiuo klausimu neturėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Ką jūs kalbate apie trumpąsias grandines? Tai darome, turbūt, jau ketvirtą ar trečią kadenciją. Šios trumposios grandinės iš principo jau visai sutrūkinėjo. Įvežta paukštiena per tas grandines puikiai nuvažiuos į darželį, lopšelį ar mokyklą. Pirmiausia pas save sutvarkykime viešuosius pirkimus, kad pirktume tik lietuvišką produkciją. Kai tai įgyvendinsime, galėsime pradėti kalbėtis“, – teigė J. Sviderskis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas priminė, kad jei dabar sistema neveikia palmių aliejaus klausimu, tai neveiks ir tą patį taikant dėl „Mercosur“ susitarimo. Tiek jis, tiek kiti žemdirbių atstovai ne kartą kvietė nepamiršti Pietų Amerikos šalių korupcijos lygio, įvertinti, kad sertifikatai ir leidimai, galbūt, ne visada gaunami skaidriai.

Lietuvos miško ir žemių savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pateikė konkretų siūlymą. „Nors veidrodinės sąlygos pasiūlytos kaip sprendimas standartų lygiavertiškumui užtikrinti, realybėje jų įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Veiksmingesnės yra priemonės, pavyzdžiui, draudimas patekti į rinką gaminiams, kurių sudėtyje yra ES uždraustų medžiagų“, – teigė A. Gaižutis.

„Mūsų interesas – ne tik gamintojų (ūkininkų ir perdirbėjų – BNS), bet ir vartotojų apsauga“, – reziumavo parlamentinio Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Komitetas bendru sutarimu nusprendė rekomenduoti Lietuvai ES Ministrų taryboje šiam prekybos susitarimui nepritarti. Per savaitę ketinama parengti galutinį sprendimą su siūlymais.