Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Agropolitika
Strateginis planas: EK siūlo geriau apsirūpinti maistu, pasigenda konkretumo
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Europos Komisija (EK) pateikė pastabas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui. Jose siūloma labiau atsižvelgti į apsirūpinimo maistu situaciją, susiklosčiusią Rusijai užpuolus Ukrainą.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, pastabose taip pat siūloma daugiau dėmesio skirti žaliajai sektoriaus politikai, tvaresniems gamybos būdams, kaimo gyvybingumui ir skaitmenizavimui bei ūkininkų konsultacijoms.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, EK akcentuoja apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių – trąšų, energetinių resursų – mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinį pajėgumą taikant tvaresnius gamybos būdus.

Bioversija 22 02 02

„Prašoma užtikrinti, kad nauji geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) reikalavimai atitiktų ES reglamentus, taip pat daugiau dėmesio skirti kaimo gyvybingumui, žinioms bei inovacijoms, skaitmenizavimui.

Plane pasigesta konkretumo, kaip mes įgyvendinsime ES Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ambicingesnės ekologinio ūkininkavimo plėtros. EK nori matyti konkretesnius įsipareigojimus ir rodiklius“, – sako K. Navickas.

Teigiama, kad EK palankiai įvertino Lietuvos planus mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau ragina užtikrinti tvarų ilgalaikį ūkių pajamų augimą.

Pastebėtos ir Lietuvos pastangas skatinti tvarų ūkininkavimą, taikant aukštesnius geros agrarinės aplinkos būklės reikalavimus ir ekoschemų įvairovę, nors, EK vertinimu, kai kurie GAAB reikalavimai neatitinka ES reglamentų, o kai kurios ekoschemos galėtų būti ambicingesnės.

Pastabose palankiai įvertinta tai, kad Lietuva pasirinko taikyti tiesioginių išmokų „lubas“, tačiau EK mano, kad dar ne visos teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo galimybės išnaudotos. 

Taip pat įvertintos Lietuvos pastangos skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, bet teigiama, kad lėšų kaimo gyvybingumui palaikyti galima skirti daugiau. Taip pat pasigesta žemės ūkio žinių ir inovacijų strategijos bei skaitmenizavimo tikslų.

Lietuvos prašoma pateikti ir konkrečius efektyvesnio pesticidų bei trąšų naudojimo tikslus, dar didinti jau esamą planą dvigubai išplėsti ekologinio ūkininkavimo plotus, daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams.

„EK dėmesys žemės ūkio atsparumui didinti Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje ir kylantis poreikis mažinti priklausomybę nuo išorinių resursų rodo, kad pasirinkome teisingas strategines kryptis – labiausiai remti mažus, vidutinius ūkius ir įvairius sektorius bei prioritetą teikti ūkininkaujantiems tvariai.

Diversifikuodami gamybą, ją išskaidydami po smulkesnius ūkius visoje Lietuvoje mažiname rizikas, o tvarumas mažina priklausomybę nuo išorės veiksnių. Šios kryptys nesikeis“, – teigia K. Navickas.

Pranešama, kad artimiausiu metu dėl Strateginio plano tobulinimo bus tęsiamos diskusijos su socialiniais partneriais. Ketinama svarstyti, kaip atsižvelgti į EK pastabas dėl GAAB reikalavimų ir jų sąsajų su ekoschemomis, peržiūrėti žemės ūkio žinių ir inovacijų bei skaitmenizavimo strategiją.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas po aštrių diskusijų su socialiniais partneriais pateiktas vertinti EK paskutinėmis 2021 m. dienomis.  

Parengta: pagal ŽŪM inf.
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos