Vilnius. Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius (nuotraukoje) sako, kad lapkričio pabaigoje išplatintas Europos Komisijos (EK) komunikatas dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 metų - gera terpė tolimesnėms šalių deryboms dėl būsimo finansavimo, tačiau, nors ir aišku, kad bus evoliucija, o ne revoliucija,  lengva nebus.

Praėjusią savaitę Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos konferencijoje apie BŽŪP kalbėjęs viceministras priminė, kad šie metai tebuvo parengiamieji, „ginklų  žvanginimo", kuomet visų sektorių atstovai ruošėsi dėl ateities.  O dabar diskusijos vis labiau įsibėgėja, tačiau konkretesnės gairės paaiškės, kai bus pradėta kalbėti apie finansines perspektyvas.

Kita vertus, situaciją apsunkina ir „Brexitas", nenusistovėjusi politinė situacija svarbiose ES valstybėse narėse donorėse. Tad biudžeto struktūra, programavimo laikotarpis - dar tebėra atviri klausimai. Ir nors teisiniai pasiūlymai dėl naujos finansinės perspektyvos pagal dabartinį reglamentą turėjo būti pateikti jau šiais metais, tačiau dabar akivaizdu, kad jie bus pateikti tik 2018 m. gegužės pabaigoje. Reiškia, tik tuo metu prasidės tikros derybos dėl finansinių aspektų. Viceministro teigimu, nors EK ambicijos yra didelės,  norima dėl biudžeto susitarti iki Europos Parlamento rinkimų ir būsimos EK tvirtinimo, t.y. maždaug 2019 m. birželio, tačiau procesas yra ilgas ir susitarimo per metus EK dar nėra pavykę pasiekti.

Su pasiūlymais, tiksliau jų nebuvimu, dėl ateities finansinės perspektyvos susijusios ir išplatinto komunikato formuluotės. „Pradiniame komunikato variante buvo įrašyta nuostata, kad EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras tikrai nelinkęs siūlyti, jog pirmasis ramstis būtų kofinansuojamas, dabar to dalyko neliko, nes visos nuostatos dėl maisto ir žemės ūkio politikos ateities, kurios bent kiek galėtų įtakoti finansinį voką, yra išimtos, kad netrukdytų būsimoms deryboms. Kai jau bus sutarta dėl finansų, kokia apimtimi ir su kokiu kofinansavimu tai turėtų būti daroma, tada viskas susidės į teisės aktus", - kalbėjo viceministras.

Pasak jo, detalus komunikato vertinimas ir diskusija prasidės jau kitais metais, tačiau, kiek juntama bendrame fone, visos šalys jame randa kažką naudingo ir gero sau. O kas buvo teikta Lietuvos kartu su socialiniais partneriai ir kitomis šalimis, yra įtraukta: ir siūlymai dėl BŽŪP struktūros, architektūros, geresnės maisto grandinės reguliavimo, rizikos valdymo, dėl klimato ir pan.

„Esminis klausimas mums: išmokų konvergencija, vienodinimas, lygios tiesioginės išmokos. Komunikate daug apie tai nekalba, dėl anksčiau minėtų priežasčių - dėl biudžeto. Tačiau yra referencija į šiųmetinę Junkerio kalbą, kur pasakė, kad nebegali daugiau būti skirtumų tarp šiaurės ir pietų, tarp didelių valstybių ir mažų ir pan. Referuojant į tai, komunikate yra parašyta, kad skirtumai tarp BŽŪP skiriamos paramos turi mažėti. Bet nepasakyta, kad skirtumų turi nelikti", - sakė R. Taraškevičius, dar kartą primindamas, kad visa tai ims ryškėti tik pradėjus diskutuoti dėl finansų, tačiau, anot jo, bendras pirmas įspūdis, kad komunikatas yra gera terpė operuoti, derėtis dėl svarbių punktų ir neuždaro durų dėl nei vieno elemento.

Nauja yra tai, kaip EK siūlo visa tai įgyvendinti. „Planuojamas modelis sako, kad ES reguliuos mažiau ir visą uždavinį nori perkelti valstybėms narėms: mes pasakysime, kas turi būti padaryta, kokie tikslai pasiekiami, o jūs sugalvosite ir nusimatysite savo strategijose, kaip tai įgyvendinti. Tai, labai grubiai kalbant, norima į pirmą ramstį įdėti rezultato siekimą, panašiai kaip dabar yra kaimo plėtroje. Ar tai ves prie didesnės atskirties ir daugiau skirtingų sąlygų skirtingose šalyse narėse? Turbūt taip", - LŽŪBA konferencijoje svarstė viceministras.

Jo teigimu, girdima, kad ne sykį girdėti prašymai dėl mažesnio reguliavimo iš Briuselio, gali gauti atsaką ir valstybėms narėms bus leista daug ką spręsti pačioms, tačiau tuo pat metu ima jaustis, jog valstybės narės išsigando to lankstumo, kurį EK pasirengusi joms pasiūlyti ir kuo ta diskusija baigsis - neaišku, nes labai trūksta kitų detalių.

Žemės ūkio viceministro teigimu, Lietuvai derybose nėra itin palanki situacija, nes daugelis šalių turi vieną arba du derybinius punktus - žemės ūkį arba sanglaudą, arba abu. Lietuva jų turi tris: žemės ūkį, sanglaudą ir Ignalinos atominę elektrinę: „Ignalinos klausimas turėjo būti išspręstas ir uždarytas su dabartine finansine perspektyva, tačiau, pasirodo, tas klausimas yra atviras ir naujam finansiniam laikotarpiui pradinė valstybės derybinė pozicija - kad Ignalinai reikia dar 1,5 mlrd. eurų".

„Dabartinė teisėkūros patirtis rodo, kad lengva nebus, nes 27 valstybės prie stalo turi susitarti ir paskui ką jos susitarė, turi susitarti su EP. Procesai labai sudėtingi ir net labai paprastas bendro sprendimo procedūra priėmamas, nekontraversinis klausimas, kitą sykį trunka metus ar pusantrų. Kaip padaryti peržiūrą, supaprastinimą, modernizavimą ir pritaikymą politikos greituoju būdu - labai sunkus darbas. O proceso eigoje dar bus pasikeitimai - naujas Europos Parlamentas ir nauja Europos Komisija. Kiek naujai išrinktas EP norės pasinaudoti tais rezultatais, kurie bus pasiekti, kaip duotybe, to nekvestionuojant- didelis klaustukas", - apie laukiančius iššūkius kalbėjo R. Taraškevičius.

Nors nežinomųjų dar labai daug, tačiau komunikatas, anot viceministro, rodo, kad išliks klausimai dėl ūkininkų pajamų stabilumo, bendrosios žemės ūkio produktų rinkos organizavimo, tačiau  būsimajame laikotarpyje neišvengiamai daugiau dėmesio bus skiriama klimatui, aplinkai ir visiems su tuo susijusiems iššūkiams bei naujai realybei.

MŪ inf.