Vilnius. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai šią savaitę Briuselyje su Europos Komisijos pareigūnais ieškojo kompromiso dėl ES savanoriškos susietosios paramos skyrimo gyvulininkystės sektoriui. Ši parama kol kas išliks, tačiau Lietuvai primygtinai siūloma ieškoti ir kitų priemonių paremti gyvulių augintojus.

Mūsų šalyje iki šiol savanorišką susietąją paramą gavo ekonominius sunkumus patiriantys gyvulininkystės ir augalininkystės sektoriai. Tačiau Europos Komisija, pastebėjusi, kad mūsų šalyje daugėja mėsinių gyvulių, pradėjo reikalauti, kad parama už juos nebebūtų skiriama ar būtų sumažinta. EK nuomone, taip besielgianti Lietuva pažeidžia reglamento reikalavimą paramą skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti. Kitaip tariant, susietosios paramos pagalba negalima skatinti gamybos.

Kaip informavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, EK atstovams buvo pateikti konkretūs argumentai ir statistiniai duomenys, iliustruojantys gyvulininkystės sektoriaus problemas Lietuvoje, jo atsilikimą nuo ES vidurkio. Susitikime kalbėta apie Lietuvos siekius didinti žemdirbių pajamas iš gyvulininkystės veiklos, užtikrinant jų konkurencines galimybes vieningoje ES rinkoje.

EK atstovai pripažino, kad Lietuvos pateikti argumentai dėl gyvulininkystės sektoriaus išsaugojimo yra svarūs ir tikrai reikšmingi, puikiai atspindintys Lietuvos situaciją ES bendrosios žemės ūkio politikos kontekste. Jie taip pat pažymėjo, kad ši priemonė yra savanoriškai pasirenkama problemiškų žemės ūkio sektorių esamam gamybos lygiui išlaikyti ir valstybės narės yra atsakingos už tinkamą šios priemonės įgyvendinimą.

ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad susietosios paramos reglamente nėra numatyta jokio lankstumo paremti gyvulininkystės sektorių tais atvejais, jeigu didėja remiamų gyvulių skaičius, lyginant su buvusiu gyvulių skaičiumi iki 2013 m., t. y. iki susietosios paramos reglamento patvirtinimo. Statistika akivaizdžiai liudija, kad 2014 m. Lietuvoje išmokos gautos už 113 529, 2015 m. - 119855, 2016 m. - už 140639 mėsinius galvijus.

Lietuvai pasiūlyta ieškoti kitų priemonių nei susietoji parama paremti gyvulininkystę. Tarp jų buvo paminėta žemės ūkio produktų eksporto skatinimo programa, Lietuvos kaimo plėtros programa, ypač kreipiant dėmesį į gamintojų kooperaciją, trumpas tiekimo grandines ir kitas priemones.

Siūlymus vadina neatsakingais klerkų išvedžiojimais

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) išplatino pareiškimą, kuriame kritikuoja Briuselio poziciją. „Panašu, kad Briuselio dangoraižių kabinetuose susėdę kai kurie ES biurokratai nesuvokia, ką daro. Kategoriškai atmetame tokius neatsakingus Komisijos klerkų išvedžiojimus, kurie kertasi su ES mastu patvirtintais žaliojo augimo, bioekonomikos, tvarios plėtros ir tikslais bei siunčia klaidinančius signalus žemdirbiams", nurodoma pareiškime.

LŽŪBA pateikia tris argumentus. Pirma, gyvulininkystė ir mišrusis ūkininkavimas yra tvarios žemės ūkio sektoriaus plėtros garantas. Sėjomainos su pašarinėmis kultūromis ir daugiametėmis žolėmis, organinių trąšų naudojimas yra tie veiksniai, kurie nulemia, kad dirvožemyje palaikomas ir didinamas organinės medžiagos kiekis. Tokiu būdu sprendžiami ne tik dirvožemio erozijos prevencijos ir regeneracijos, bet klimato kaitos mažinimo ir kiti aplinkosaugos klausimai.

Antra, gyvulininkystė yra pagrindinis darbdavys kaimo vietovėse. Katastrofiškai augant vidinei migracijai iš kaimų į miestus, bei emigracijai - darbo vietų kūrimas yra prioritetas numeris vienas Lietuvoje.

Trečia, „net ir formaliai žiūrint, Komisijos reikalavimas pažeidžia Reglamento 1307/2013 53 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus (Reglamente nurodoma: „6. Ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali peržiūrėti savo sprendimą pagal 1-4 dalis ir nuspręsti nuo 2017 m.").

LŽŪBA kreipėsi į žemės ūkio ministrą, ragindama atmesti ir nekreipti dėmesio į Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato biurokratų nurodymus ir laukti kol Komisija savo sprendimu įtvirtins reikalavimus, kuriuos dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo bei ES programinių nuostatų nesilaikymo bus galima apskųsti teisingumo teisme, ne tik prisiteisiant neteisėtai atimtas išmokas, bet ir dėl ydingų biurokratų sprendimų susidariusius kitus nuostolius.

ŽŪM, MŪ inf.