Vilnius. Žemės ūkio ministerija siūlo netaikyti daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimo tiems ūkiams, kurie keičia ūkininkavimo kryptį, nes šio reikalavimo įgyvendinimas neša finansinių nuostolių. Tokią poziciją ministerija išreiškia pastabose ES žemės ūkio komisarui Filui Hoganui (Phil Hogan).

Viena iš priemonių kovoti su klimato kaita - mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką, todėl kiekviena ES valstybė narė turi prisiimti įsipareigojimą išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus. Šiemet įsigalioja naujoji tiesioginių išmokų schema - žalinimas, t. y. dalis tiesioginių išmokų tiesiogiai susiejama su klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla.

Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus, turi laikytis žalinimui įgyvendinti skirtų reikalavimų: ariamoje žemėje auginti skirtingus pasėlius (pasėlių įvairinimo reikalavimas), dalį ariamos žemės atidėti ekologiškoms vietovėms (ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimas); išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus, t. y. nepaversti jų kitos paskirties plotais (pvz., išarti ir sėti javus).

Daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimas nėra naujas - jis Lietuvoje galioja nuo 2005 m. Iki šiol už reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti jokio išmokų mažinimo, tačiau pareiškėjai, teikdami paraiškas tiesioginėms išmokoms gauti, pagal Europos Komisijos reglamentą visada įsipareigodavo, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurs per paskutiniuosius metus buvusį daugiamečių ganyklų (pievų) plotą.

Daugiametės pievos apibrėžimas taip pat liko nepakitęs - tai yra pieva, kuri penkerius ar daugiau metų nedalyvauja augalų sėjomainoje. Plotas, 5 metus iš eilės deklaruotas toje pačioje vietoje kaip pieva iki 5 m., virsta daugiamete pieva. Atnaujinti pievą  ją išariant ir vėl sėjant žolę galima nors ir kiekvienais metais - tai neturi įtakos pievos virtimui daugiamete pieva.

Reikalavimo įgyvendinimo pavyzdžiai: tais atvejais, kuomet laukas toje pačioje vietoje 4 metus iš eilės deklaruojamas kaip pieva iki 5 metų, o penktais metais išariamas ir pasėjami, pvz., javai, jis netampa daugiamete pieva, išlaiko ariamos žemės statusą, kadangi augalų sėjomainoje nedalyvavo tik 4 metus.Pavyzdžiui, 2010-2013 m. (t. y. 4 metus iš eilės) laukas deklaruotas kaip pieva iki 5 m., o 2014 m. - kaip laukas, kuriame auginami kviečiai. Šiuo atveju laukas nepriskiriamas prie daugiamečių pievų, nes jame pieva nebuvo deklaruota 5 metus iš eilės. Tais atvejais, kai pareiškėjas tame pačiame lauke deklaravo pievą 5 metus iš eilės, laukas jau fiksuojamas kaip daugiametė pieva, nes jis augalų sėjomainoje nedalyvavo 5 metus. Tuo tarpu jei 2010-2014 m. (t. y. 5 metus iš eilės) laukas deklaruotas kaip pieva iki 5 m., o 2015 m. - kaip laukas, kuriame auginami kviečiai, NMA pareikalavus, pareiškėjui jau gali tekti atkurti išartą pievos plotą

Kai Lietuvos mastu daugiamečių pievų sumažės daugiau nei leidžia EK reglamentai (t. y. daugiau nei 5 proc.), o iki kitų metų pasėlių deklaravimo pradžios išartosios pievos nebus atkurtos toje pačioje arba kitoje vietoje, nesilaikiusiems reikalavimų išlaikyti daugiametes pievas bus mažinamos išmokos - ūkininkui nebus skiriama žalinimo išmoka už išartą ir neatkurtą daugiametės pievos plotą. Nuo 2017 m. gali būti mažinama ir pagrindinė išmoka.

„Daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimas Lietuvos ūkininkų atžvilgiu, ypač šiuo Lietuvos pieno sektoriui sunkiu laikotarpiu, yra labai nenaudingas, neleidžiantis be galimų finansinių pasekmių keisti ūkininkavimo krypties. Dėl to Žemės ūkio ministerija yra pateikusi pastabas Europos Sąjungos žemės ūkio komisarui F. Hoganui dėl visos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) supaprastinimo - vienas iš pasiūlymų yra susijęs su galimybe netaikyti daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimo tiems ūkiams, kurie keičia ūkininkavimo kryptį. Kokiu mastu ir kada BŽŪP bus supaprastinta, atsakymo dar neturime", - pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

ŽŪM inf.