Agropolitika
Lietuva Briuselyje išgirdo sau palankų politinį sprendimą
Briuselis, sausio 24 d. Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje pasiektas palankus politinis susitarimas Lietuvai labai svarbiu klausimu – naujosioms šalims narėms suteiktas trejų metų pereinamasis laikotarpis dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo.
Pasak ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Laimono Čiako, reformuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką 2003 m. tiems, kas pretenduoja į paramą, buvo įvesti privalomi kompleksiniai aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės bei kiti reikalavimai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius.
Visos trys Baltijos šalys ir Lenkija laikėsi vienodos pozicijos ir rėmė principą, kad 2009 m. pradėtas tiesioginių išmokų susiejimas su kompleksiniais reikalavimais naujosiose šalyse narėse būtų vykdomas laipsniškai - per tris etapus, o vienas etapas truktų ne mažiau kaip dvejus metus. Naujųjų ES šalių ūkininkai startavo vėliau, todėl neturi tokio įdirbio kaip senosios ES šalys, kurios kompleksinių reikalavimų normoms įgyvendinti turėjo gana daug laiko.
Siekiant kompromiso vieningai pritarta siūlymui naujosioms narėms suteikti trejų metų pereinamąjį laikotarpį ir kompleksinės paramos įsipareigojimus (jų yra 18) įgyvendinti laipsniškai.
Nors sprendimas dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo trejų metų pereinamojo laikotarpio jau priimtas, tačiau Europos Komisija palankiai vertino Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių pasiūlymą per šiemet vykstančią ES bendrosios žemės ūkio politikos patikrą dar kartą peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį ir svarstyti galimybę kai kurių įsipareigojimų įgyvendinimą nukelti į 2012 metus.
MŪ inf.
Pasak ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Laimono Čiako, reformuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką 2003 m. tiems, kas pretenduoja į paramą, buvo įvesti privalomi kompleksiniai aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės bei kiti reikalavimai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius.
Visos trys Baltijos šalys ir Lenkija laikėsi vienodos pozicijos ir rėmė principą, kad 2009 m. pradėtas tiesioginių išmokų susiejimas su kompleksiniais reikalavimais naujosiose šalyse narėse būtų vykdomas laipsniškai - per tris etapus, o vienas etapas truktų ne mažiau kaip dvejus metus. Naujųjų ES šalių ūkininkai startavo vėliau, todėl neturi tokio įdirbio kaip senosios ES šalys, kurios kompleksinių reikalavimų normoms įgyvendinti turėjo gana daug laiko.
Siekiant kompromiso vieningai pritarta siūlymui naujosioms narėms suteikti trejų metų pereinamąjį laikotarpį ir kompleksinės paramos įsipareigojimus (jų yra 18) įgyvendinti laipsniškai.
Nors sprendimas dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo trejų metų pereinamojo laikotarpio jau priimtas, tačiau Europos Komisija palankiai vertino Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių pasiūlymą per šiemet vykstančią ES bendrosios žemės ūkio politikos patikrą dar kartą peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį ir svarstyti galimybę kai kurių įsipareigojimų įgyvendinimą nukelti į 2012 metus.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)