Agropolitika
Lietuva Briuselyje išgirdo sau palankų politinį sprendimą
Briuselis, sausio 24 d. Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje pasiektas palankus politinis susitarimas Lietuvai labai svarbiu klausimu – naujosioms šalims narėms suteiktas trejų metų pereinamasis laikotarpis dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo.
Pasak ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Laimono Čiako, reformuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką 2003 m. tiems, kas pretenduoja į paramą, buvo įvesti privalomi kompleksiniai aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės bei kiti reikalavimai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius.
Visos trys Baltijos šalys ir Lenkija laikėsi vienodos pozicijos ir rėmė principą, kad 2009 m. pradėtas tiesioginių išmokų susiejimas su kompleksiniais reikalavimais naujosiose šalyse narėse būtų vykdomas laipsniškai - per tris etapus, o vienas etapas truktų ne mažiau kaip dvejus metus. Naujųjų ES šalių ūkininkai startavo vėliau, todėl neturi tokio įdirbio kaip senosios ES šalys, kurios kompleksinių reikalavimų normoms įgyvendinti turėjo gana daug laiko.
Siekiant kompromiso vieningai pritarta siūlymui naujosioms narėms suteikti trejų metų pereinamąjį laikotarpį ir kompleksinės paramos įsipareigojimus (jų yra 18) įgyvendinti laipsniškai.
Nors sprendimas dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo trejų metų pereinamojo laikotarpio jau priimtas, tačiau Europos Komisija palankiai vertino Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių pasiūlymą per šiemet vykstančią ES bendrosios žemės ūkio politikos patikrą dar kartą peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį ir svarstyti galimybę kai kurių įsipareigojimų įgyvendinimą nukelti į 2012 metus.
MŪ inf.
Pasak ŽŪM ES reikalų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Laimono Čiako, reformuojant ES bendrąją žemės ūkio politiką 2003 m. tiems, kas pretenduoja į paramą, buvo įvesti privalomi kompleksiniai aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės bei kiti reikalavimai, atsižvelgiant į vartotojų poreikius.
Visos trys Baltijos šalys ir Lenkija laikėsi vienodos pozicijos ir rėmė principą, kad 2009 m. pradėtas tiesioginių išmokų susiejimas su kompleksiniais reikalavimais naujosiose šalyse narėse būtų vykdomas laipsniškai - per tris etapus, o vienas etapas truktų ne mažiau kaip dvejus metus. Naujųjų ES šalių ūkininkai startavo vėliau, todėl neturi tokio įdirbio kaip senosios ES šalys, kurios kompleksinių reikalavimų normoms įgyvendinti turėjo gana daug laiko.
Siekiant kompromiso vieningai pritarta siūlymui naujosioms narėms suteikti trejų metų pereinamąjį laikotarpį ir kompleksinės paramos įsipareigojimus (jų yra 18) įgyvendinti laipsniškai.
Nors sprendimas dėl kompleksinės paramos įsipareigojimų įgyvendinimo trejų metų pereinamojo laikotarpio jau priimtas, tačiau Europos Komisija palankiai vertino Lietuvos ir kitų naujųjų ES narių pasiūlymą per šiemet vykstančią ES bendrosios žemės ūkio politikos patikrą dar kartą peržiūrėti pereinamąjį laikotarpį ir svarstyti galimybę kai kurių įsipareigojimų įgyvendinimą nukelti į 2012 metus.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės
2024-03-28 -
Pieno įstatymas nepajudėjo – teks tobulinti
2024-03-28
Skaitomiausios naujienos
-
Mėšlakračių ir srutvežių kolona rikiuojasi į Vilnių
2024-03-06 -
Profesionalaus sodininko patarimai, kaip ir kada genėti vaismedžius
2024-03-06 -
Patvirtintos 2024 m. tiesioginių išmokų taisyklės
2024-03-21
(0)