Vilnius. Parlamentiname Kaimo reikalų komitete svarstant Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo pataisas, paaiškėjo, kad be esminės pataisos – įsigaliojimo datos nukėlimo –  žemdirbiams svarbių korekcijų atsirado daugiau.

Į Komitetą įstatymo pataisos atkeliavo dėl to, kad nuo 2023 m. sausio vietoj dabar galiojančių kelių mokesčio surinkimo būdo – vinječių, turėjo pradėti e-tolingo sistema. Vis dėlto pastarosios įgyvendinimui strigus teisminiuose procesuose, tenka skubiai koreguoti minėtame įstatyme numatytą datą.

Kitas dalykas, dėl kurio, anot pataisas trečiadienį nuotoliniame Komiteto posėdyje pristačiusio Susisiekimo ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos, buvo būtina koreguoti įstatymą – valstybinių kelių priežiūros finansavimas.

Vis dėlto svarstant įstatymo pakeitimo projektą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis paprašė paaiškinti, kodėl pakeista esamo įstatymo formuluotė dėl mažiausio kelių rinkliavos ribinio taikymo.

Minėtas įstatymo punktas pažymi, kad mažiausi kelių rinkliavos ribiniai tarifai taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka tam tikras sąlygas: verčiasi žemdirbyste, jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; kai gabena jiems priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir turi važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas sutampa.

Siūlomose įstatymo pataisose vietoje „verčiasi žemdirbyste“ įrašyta „augalininkyste, kurios veiklos rūšys yra nustatytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (kai ekonominė veikla priskiriama vienai iš šių veiklos grupių: 01.1 Vienmečių augalų auginimas; 01.2 Daugiamečių augalų auginimas, 01.3 Augalų dauginimas)“.

Anot J. Sviderskio, tokią formuluotę būtina papildyti, nes keliais naudojasi ir kitos žemės ūkio šakos. „Nejau bitininkystė, sodininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė iš to iškrenta?..“, – klausė LŽŪBA atstovas.

Jam atsakydamas Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislav Kondratovič teigė, kad pakeitimas daromas, nes nėra tokios ekonominės veiklos rūšies kaip žemdirbystė. „Gautas pasiūlymas įrašyti „augalininkystė“ nes būtent tai ir sugeneruoja pagrindinį krovinių srautą, kuris pervežamas keliais, dideliais krovininiais automobiliais. Tai šiuo atveju atsižvelgta į siūlymus“, – kalbėjo V. Kondratovič.

Žemės ūkio viceministro Donato Dudučio teigimu, derinant įstatymo projektą buvo klausta Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento nuomonės, tikslintasi, ar neturės neigiamų pasekmių. „Buvo duotas aiškus atsakymas, kad ne, neturės. Mes kaip ir nematome, kokios galėtų būti neigiamos pasekmės žemės ūkio sektoriui“, – teigė viceministras.

Tiek J. Sviderskis, tiek pasisakęs Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys akcentavo, kad šią vietą būtina taisyti, nes kitaip pasekmių žemės ūkiui tikrai atsiras. Galiausiai, anot Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovės Zitos Varanavičienės, tiesiog be analizės teigti, kad pasekmių nebus – tiesiog neatsakinga.

Besivystant diskusijai parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis priminė, kad pritarus siūlymui nukelti įstatymo įsigaliojimą, kol kas ta formuluotė neveiktų. Jis siūlė formuluotės klausimą spręsti atskirai ir pataisyti, kad įeitų visos žemės ūkio gamybos sritys.

Tad šįkart Komitetas įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimui pritarė, jei pritarimas bus ir Seimo salėje, įstatymas įsigalios vėliau ir kol kas liks veikti esama tvarka. O prie formuluotės, kokiems žemės ūkio subjektams būtų taikomi mažesni tarifai, Komitetas žada sugrįžti dar kartą, šįkart tą straipsnio formuluotę siūlydamas koreguoti pagrindiniam, Ekonomikos komitetui.