BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Agropolitika
LAMMC laboratorijos likimą perduoda Vyriausybei
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Ketinamos likviduoti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos klausimas tapo politinis. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas dėl jos likimo žada kreiptis į Vyriausybę.

Anksčiau apie tai diskutuota Lietuvos žemės ūkio taryboje, trečiadienį Agrocheminių tyrimų laboratorijos (ATL) situacija aptarta Seimo Kaimo reikalų komitete, į sprendimo paieškas ketina įsitraukti ir parlamentinis Ekonomikos komitetas.

Padėtis nuo aptartos LŽŪT posėdyje nepasikeitė – LAMMC vadovas dr. Gintaras Brazauskas tikina, kad laboratorijai veikti Centro sudėtyje nėra galimybių, nes mokslo institucijų ekonominė veikla gali sudaryti iki 20 procentų. Anot jo, uždarius ATL, žemdirbiai neliktų be galimybės gauti paslaugas, nes jas rinkoje teikia ne viena įstaiga.

Bioversija 2024 04 26 m7

Tą tvirtino ir Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė. Jos teigimu, Agentūra analogiškus leidimus išdavė 12 laboratorijų, tik vienų atliekamų tyrimų spektras yra platus, kitų – siauresnis. 20 laboratorijų turi leidimus atlikti dumblo tyrimus.

Vis dėlto laikinai Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovės pareigas einanti dr. Lina Žičkienė teigė, kad jų laboratorija – vienintelė akredituota. Laboratorija vykdo dirvožemio monitoringą, kitus svarbius tyrimus, geba valdyti ir pateikti plačius duomenų kiekius, kurie reikalingi priimant strateginius sektoriaus sprendimus, taip pat yra laimėjusi ir įsitraukusi į didelius projektus. Atsakydama į pastabas, kad Laboratorijai trūksta mokslo, ji priminė, kad nuolat vyksta mokslininkų atestacijos ir jiems pavyksta tai padaryti.

Praktinė veikla trukdo mokslui?

Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai pavaldus ir LAMMC, Laboratorijos perspektyvų LAMMC nemato. Švietimo ir mokslo viceministras Justas Nugaras pabrėžė, kad LAMMC vertinama kaip stipri mokslo institucija ir čia toliau bus laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ji tokia ir liktų. Jei Laboratorija reikalinga šalies žemės ūkiui, anot jo, aktyviau į sprendimų paiešką turėtų įsitraukti Žemės ūkio ministerija.

„Pats lankiausi laboratorijoje, susitikau su socialiniais dalininkais iš žemės ūkio srities, darbuotojais. Akivaizdu, kad, norint išlaikyti akreditaciją, artimiausiu metu tikrai reikės didelių investicijų į laboratoriją, nes tiek įranga, tiek infrastruktūra visa, atrodo, dar neįžengė į XXI amžių. Kaip ministerija tikrai negalėsime palaikyti pozicijos, kad būtų toliau investuojama į ne mokslinę veiklą (...). Man atrodo, labai teisingas Komitetas šiandien svarsto šį klausimą“, – teigė J. Nugaras.

Seimo narys Kęstutis Mažeika jam replikavo, kad esą kaimuose yra daug renovuotų mokyklų, tačiau jos stovi tuščios, tad, anot jo, akreditacijas gauna ir darbus daro ne sienos, o žmonės. Jis pasigedo ir LAMMC vadovo empatijos kalbant apie tiek metų Laboratorijai atidavusių žmonių likimus.

Tiek politikai, tiek kalbėję žemdirbių asociacijų atstovai ne kartą pabrėžė per beveik 60 metų veiklos sukauptą vertingą ATL duomenų archyvą, kurių dauguma nėra suskaitmeninti. Koks likimas lauktų jų? Kas būtų atsakingas už Laboratorijos vykdomus projektus?

Dr. G. Brazauskas ramino, kad LAMMC prisiims atsakomybę tiek už duomenų išsaugojimą, tiek už projektinius įsipareigojimus. Jis taip pat paaiškino, kad likvidavimo atveju pastatas Kaune atitektų Turto bankui.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius tikino, kad jie iš savo pusės peržiūrėjo, tačiau nemato galimybių šiuo metu tiesiogiai skirti lėšų ATL. Anot jo, užsakymai iš ŽŪM taip pat nėra garantuoti, nes juos tenka atlikti viešųjų pirkimų tvarka ir nėra garantijos, kad kitą kartą konkurse nedalyvaus kas nors kitas, siūlantis geresnę kainą.

Parlamentinio komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio klausiamas, kodėl ŽŪM „Pieno tyrimams“ gali deleguoti funkcijas, V. Aleknavičius kalbėjo, kad ir dėl šios įstaigos kilo nemažai diskusijų. Vis dėlto Konkurencijos taryba nusprendė, kad „Pieno tyrimai“ yra kaip stebėsenos institucija, o pieno tyrimus atlieka ir kitos įmonės, tad analogija su ATL vargu ar galima.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad galbūt tai ir galėtų tapti galimybe tolesnei ATL veiklai – veikti kaip arbitražinei įstaigai.

Žemdirbiai pasisako už išsaugojimą

Tiek jis, tiek posėdyje pasisakę kitų žemdirbiškų asociacijų atstovai vienbalsiai tikino, kad Laboratoriją būtina išsaugoti. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis vardijo atliekamus ATL darbus ir klausė, kodėl LAMMC giriamas kaip mokslo įstaiga, nors patys žemdirbiai pasigenda jų darbų praktinio pritaikymo ir sklaidos.

„Šiandien drąsiai galiu pasakyti – jei žemdirbiams reikėtų pakelti rankas ir balsuoti, ką likviduoti – Žemdirbystės institutą ar Laboratoriją, turbūt rankas pakeltų, kad likviduotų Institutą (...), kurio mokslo taikymo mes, žemdirbiai, nematome“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Anot jo, būtina surasti, kur Laboratoriją prijungti arba palikti ją veikti savarankiškai. Jam antrino ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovė Zofija Cironkienė, išsakydama nuogąstavimus, kad panaikinus Laboratoriją kitur tokie tyrimai brangs. Ji sutiko, kad daržininkams ne visi ATL atliekami tyrimai tinka, tačiau, tikėtina, tai galima išspręsti.

„Institutai vertinami tik pagal fundamentaliųjų turimų rezultatus. Ten, kur bent kiek vyksta taikomieji tyrimai, skyriai po truputį numarinami. Sakome, kad augintojai turi diegti mokslo pasiekimus savo ūkiuose, bet iš tikrųjų jokios tokios galimybės Lietuvoje nėra. Mūsų augintojai, net jei lyginame su Lenkijos, jau nekalbant apie kitas šalis, daržininkais, yra labai nekonkurencingi“, – kalbėjo Z. Cironkienė teigdama, kad svarbu išsaugoti padalinį, kurio veikla yra konkreti ir apčiuopiama ūkiams.

Norint perduoti, reikia rasti ir finansavimą modernizavimui

Vis svarstant, kur per mažai mokslo, o kur per daug praktikos, laikinoji Laboratorijos vadovė dr. L. Žičkienė kalbėjo, kad galbūt LAMMC reikėtų atsisakyti ir kitų ne iš mokslinės veiklos gaunamų lėšų.

„Jei valstybei tenka rinktis tarp mūsų teikiamų paslaugų, kuriomis nemažai naudojasi ir valstybės, mokslo įstaigos, tai galbūt reikėtų mažinti grūdines pajamas LAMMC Žemdirbystės institute? (...) Deklarauojama netoli 2 tūkst. ha, gaunamos tiesioginės išmokos, tai gal čia reikia mažinti ir tada Laboratorija nekels problemų su savo uždirbamomis pajamomis“, – kalbėjo dr. L. Žičkienė.

Atsakydamas dr. G. Brazauskas teigė, kad jau priimti sprendimai, kurie palies ne tik Laboratoriją, bet ir kitas LAMMC veiklas, tik, anot jo, ten tokio ažiotažo nesulaukta. Replikuodamas į žemdirbių norą išsaugoti įstaigą, jis teigė, kad reikalingumą reikėtų įrodyti veiksmais.

„Girdime žemdirbių visuomenės susirūpinimą ir poreikį. Būtų gerai, kad jis realizuotųsi ir užsakymais, nes pernai dirvožemio tyrimų užsakymai iš ūkininkų bendruomenės nesiekė 100 tūkst. Eur, kai Laboratorijos išlaikymas kainuoja virš milijono eurų per metus“, – kalbėjo dr. G. Brazauskas.

Posėdyje ne kartą skambėjo frazė, kad Laboratorijai reikia rasti įtėvius. Vis dėlto norinčiųjų eilė nesirikiavo. Kaip galimas perėmėjas įvardytas ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Poziciją išsakydama VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė teigė, kad perėmimo galimybės aptartos anksčiau, tačiau įvertinus pastatą, plotą ir galimas labai dideles investicijas, to buvo atsisakyta.

Vis dėlto pasigirdus žemės ūkio verslo raginimui tai padaryti, šiuo metu pozicija yra tokia – jei pavyktų rasti lėšų modernizavimui, VDU spręstų dėl galimybės Laboratoriją perkelti į ŽŪA optimizuojant funkcijas, parengiant naują veiklos planą, įvertinant, kiek ministerijos gali užsakyti tam tikrų funkcijų.

„Svarstytume galimybę perimti šią Laboratoriją, jei būtų finansavimas ją įrengti tokią, kokios turi būti laboratorijos dabar“, – reziumavo prof. A. Miceikienė.

Po diskusijų parlamentinis Kaimo reikalų komitetas konstatavo, kad tiek jis, tiek žemdirbių asociacijos pasisako už Laboratorijos išsaugojimą. KRK siūlo Vyriausybei įvertinti Laboratorijos potencialą, atsižvelgiant į valstybės poreikius agrocheminiams tyrimams, ir šios Laboratorijos išsaugojimo galimybę.

Anot V. Pranckiečio, lėšos yra ten, tad būtina svarstymą pakelti į aukštesnį politinį lygį. „Visi variantai tinkami, bet įtėvių mes niekaip nerandame“, – reziumavo KRK pirmininkas.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos