Vilnius. Ar smulkus ūkis Lietuvoje turi ateitį? Ar verta mokėti pirmųjų hektarų išmoką? Kiek paramos lėšų atitenka sofos ūkininkams? Ar įmanoma stipresnė kooperacija? Ar ūkio sėkmę nulemia turimos žemės kiekis? Koks ūkis užtikrina kaimo gyvybingumą? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje.

Į parlamentinio Kaimo reikalų komiteto renginį atvyko apie pora šimtų dalyvių: ūkininkų, savivaldybių specialistų, valstybinių institucijų ir mokslo atstovų bei politikų.

Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius akcentavo, kad parama smulkiems ūkiams turėtų būti ne vien deklaruojama, ji turi būti reali. Jis pažymėjo, kad komiteto pozicija nekinta - pirmųjų hektarų išmoka turi būti mokama, skiriant jai kuo didesnę tiesioginių išmokų voko dalį.

Kodėl išmokos už pirmuosius hektarus geriau negu investicinė parama

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gabija Jurgelytė pristatė tyrimą, kurio rezultatai leidžia teigti, jog dauguma Lietuvos savivaldybių palaiko papildomą tiesioginę paramą smulkiems ūkiams, nes tokiu būdu užtikrinamas teisingas paramos paskirstymas. Tai iš dalies kompensuoja smulkių ūkininkų prarastas pajamas dėl produkcijos pardavimo kainų skirtumo. Kartu tai parama kaimo žmogui, padedanti išlaikyti Lietuvos kaimo gyvybingumą.

Savivaldybėms buvo pasiūlyta pasvarstyti, galbūt efektyviau būtų buvę atsisakyti pirmųjų hektarų išmokos, o jai numatytas lėšas perkelti į Kaimo plėtros priemones, kad smulkūs ūkininkai galėtų jomis pasinaudoti per investicinius projektus? Dauguma savivaldybių į tai atsakė neigiamai, nurodydamos, kad tuomet smulkieji nepajėgtų pasinaudoti šiais pinigais, nes investicinės paramos taisyklės labai sudėtingos, reikėtų samdyti konsultantus, be to, dažnai šie ūkininkai yra vyresnio amžiaus ir baiminasi ilgalaikių įsipareigojimų.

Ar vyksta valdų skaidymas

Lietuvoje ūkiai iki 30 ha sudaro didžiąją dalį (beveik 90 proc.) visų ūkių, tačiau jie valdo mažiau negu 30 proc. žemės. Ūkiai nuo 30 iki 90 ha sudaro 8 proc. visų, jie valdo - 19 proc. žemės, o didesni kaip 90 ha ūkiai sudaro 4 proc., nors valdo - 53 proc. visos žemės.

Ar vyksta dirbtinis valdų skaidymas (kartais nuogąstaujama, kad tokiu būdu stambūs ūkiai siekia neteisėtai pasinaudoti parama pirmiesiems hektarams)? Statistinių duomenų analizė, anot G. Jurgelytės, leidžia daryti išvadą, kad valdų skaidymas vyksta, bet labai mažu mastu. Paskaičiuota, kad ekonominę naudą iš pirmųjų hektarų išmokos gauna ūkiai iki 60 ha, t. y. tokio dydžio ūkius atskirti apsimokėtų. Bet tokių ūkių mažėja, o daugėja ūkių nuo 60 ir 500 ha, tačiau šis pokytis nesusijęs su pirmųjų hektarų išmoka. NMA nustatė 300 piktnaudžiavimo atvejų, kai neteisėtai norėta pasinaudoti pirmųjų hektarų išmoka.

Ar pirmųjų hektarų išmoką gauna sofos ūkininkai (t. y. tie, kurie deklaruoja tik pievas ir ganyklas, bet nė vieno sutartinio gyvulio)?. Anot G. Jurgelytės, sofos ūkininkai 2014 metais gavo 1,5 proc. visų tiesioginių išmokų, o pirmųjų hektarų išmokos dalis, atitekusi sofos ūkininkams, sudarė 3,2 proc.

Smulkus ūkis vertingas ne vien ekonominiu požiūriu

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymėjo, kad smulkūs ūkiai atlieka ne vien ekonominį, t. y. žemės ūkio gamybos, bet ir socialinį, kultūrinį, aplinkosauginį vaidmenį. Būtent tokiam visapusiškam kaimo gyvybingumo palaikymui ir turi būti skiriama parama.

Anot ministrės, ūkio svarbą ir reikšmę reikia vertinti ne pagal jo fizinį, o pagal tai, ką veikia, pavyzdžiui, 30 ha šiltnamių ar braškių ūkį galima vadinti stambiu, o tokio pat ploti grūdų ūkį 30 ha grūdų - smulkiu. Todėl nuspręsta ūkius diferencijuoti pagal dydį, išreikštą produkcijos standartine verte.

Ūkiai, kurių standartinė vertė neviršija 4 tūkst. eurų, negamina rinkai, viską, ką pagamina, sunaudoja pačiame ūkyje ir šeimoje, jie gauna tik tiesioginę paramą. Vidutiniais galima vadinti ūkius, kurių standartinės produkcijos dydis yra 8-50 tūkst. eurų, o didesnius - stambiais ūkiais (tokių yra 6-8 proc.), jie jau gali pretenduoti į investicinę paramą.

„Smulkiųjų ūkių rėmimo efektas atsiskleidžia kitaip negu stambių ūkių atveju. Užtenka bent 10 proc. padidinti pajamas, kurias gauna maži ūkiai, kad įvyktų ryškus proveržis. Tiek pat padidinus stambiųjų pajamas, padidėjimo efekto nebūtų. Todėl svarbu auginti smulkiųjų ūkių pajamas, kad jie taptų gyvybingesni, užsiimtų gamyba, tvirtėtų ekonomiškai, galėtų konkuruoti produkcijos kokybe", - pabrėžė V. Baltraitienė.

Pirmųjų hektarų išmoka - socialinis ir moralinis klausimas

Anot ministrės, neparemti smulkiųjų ūkių, kurie sudaro daugumą, būtų nesąžininga; šį klausimą kelti yra nemoralu. „Galime šią paramą iš dalies vadinti socialine išmoka, bet jei ūkiai jos negautų, prašytų paramos iš valstybės. Jei nenorime mokėti už pirmuosius hektarus, o remti tik tuos, kurie investuoja, tada reikėtų dalį tiesioginių išmokų perkelti į kaimo plėtros priemones, bet tokio pritarimo iš socialinių partnerių negauname. Galėtume galvoti apie pakeitimus nuo 2018 metų", - sakė ministrė.

Ji akcentavo, kad savivaldybės turėtų skatinti smukiuosius ūkius ne tik gaminti žaliavą, bet ir ją perdirbti bei realizuoti produkciją. Savivaldybės vaidmuo - sudaryti palankias sąlygas realizacijai, remti ūkininkų turgelius.

Smulkių ūkių potencialas

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė pabrėžė, kad maži ūkiai, lygiai taip pat, kaip ir mažos šalys, gali būti konkurencingi rinkoje. Net ir mažiausi ūkiai, gaminantys įdomius produktus ir tiesiogiai randantys savo vartotoją, turi puikių galimybių klestėti ir vystytis.

R. Melnikienė pateikė palyginimui trijų realių ūkių duomenis, kurie atskleidžia, jog ne žemės plotas nulemia konkurencingumą ir pelną.

Kuris ūkis labiau konkurencingas? Atsakymą raskite patys(iliustracija iš R. Melnikienės pranešimo)

Rodikliai

A ūkis

 B ūkis

C ūkis

Bendroji produkcija, Eur

59475

57776

55330

Darbuotojų skaičius (visiško užimtumo)

1,6

2

2

Pelnas ir amortizacija, Eur

12117

21649

33919

Tiesioginės išmokos, Eur

14409

11346

3404

Žemės ūkio naudmenos, ha

109

64

15

Gyvulių skaičius, vnt.

Melž. karvių - 5

Prieauglio - 4

Melž. karvių - 27

Prieauglio - 9

Ožkų - 30

„Maži ūkiai gali būti konkurencingi, jei jie gamina vartotojui. Tokie ūkiai ne tik didina eksportą, bet ir mažina importą. Atsigręžti į smulkiuosius privalome dar ir todėl, kad jie, o ne stambūs ūkiai, pajėgūs išspręsti demografines problemos, stabdyti kaimų tuštėjimą. Žemės ištekliai šiandienos ekonomikoje nėra patys svarbiausi, labai svarbu yra žinios, nuo kurių priklauso ir technologiniai, ir vadybos sprendimai", - sakė R. Melnikienė, pabrėždama, kad žinios, kūrybingumas, bendradarbiavimas sudaro perspektyvaus smulkaus ūkio pagrindą.

Kas liko diskusijoms

Konferencijos diskusijose kalbėjęs parlamentaras Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad ar stambūs ūkiai gaunamas išmokas išleidžia importinei technikai pirkti ar poilsiui Balyje, Maldyvuose, poveikis ekonomikai vienodai menkas - pinigai iškeliauja iš Lietuvos.

„Efektą pajusime tada, kai toji parama liks vietinėje rinkoje, sugeneruos naują vertę, pavyzdžiui, kaip statybų sektorius. Stambūs ūkiai ekonomikai naudingi, bet kaimo gyvenimo negalime statyti ant 5 ūkių ir priklausyti nuo geros ar blogos jų valios", - sakė E. Gentvilas, siūlydamas 2017 metais perskirstyti paramos lėšas tarp ramsčių.

Prof. Antanas Svirskis ragino valdžią ir savivaldą skatinti žemės ūkio technikos paslaugų kooperaciją, kuri labai sustiprintų smulkiuosius žemdirbius.

Ūkininkas Nerijus Kriaučiūnas, savo ūkyje kepantis duoną ir ją realizuojantis turguje, pasakojo apie slegiantį biurokratizmą, nuolat augančius reikalavimus, draudimus, suvaržymus, kuriuos patiria iš kontroliuojančių institucijų.

Smulkiųjų ūkių ateities aptarimas parlamente nuteikė, kad kurie nors iš pasiūlymų ras atgarsį valdžios dokumentuose, o reikalai labiau pasisuks kaimo naudai.

MŪ inf.