Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai teigia, kad sprendžiant tam tikrus strateginius klausimus jiems būtina žinoti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) poziciją ir dėl jos diskutuoti atitinkamu lygiu.

O kol to nėra - Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos svarstyme padaryta pertrauka.

Parlamentarai nebe pirmo nuotolinio posėdžio metu pasigenda prisijungiančio žemės ūkio ministro ar bent viceministrų. „Ar labai didelis darbas pajudėti iki kabineto, pasijungti ir paaiškinti, ką reikia daryti, kaip daryti, kad bent jau tas lygmuo būtų? Nežinau, kas ten pas jus darosi? Net nebežinau kaip atrodo viceministrai...“, - emocingai Žemės ūkio ministerijai replikavo Seimo narys Algimantas Salamakinas.

Anot parlamentarų, tam tikrais klausimais būtinas „atitinkamas politinis lygis“. Vienas iš tokių - Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurios svarstyme jau pavasarį buvo padaryta pertrauka.

Pasak žemės ūkio ministro patarėjos Giedrės Pupšytės, projekte yra įtrauktos ŽŪM siūlytos emisijų mažinimo priemonės, tačiau apimtys dar būti tikslinamos, atsižvelgiant į praktinio pritaikymo aspektus, tad diskusijos turės tęstis.

„Daugiausiai diskusijų keliantis klausimas, turbūt, yra iškastinio kuro subsidijų panaikinimas. Šiuo klausimu turėtume sulaukti, ką pasakys ES bendru mastu ir neužbėgti įvykiams už akių. EK savo komunikate mini, kad yra valstybių, kurios nenumato priemonių iškastinio kuro subsidijų atsisakymui palaipsniui ir sako, kad tai - netoleruotina. Neišvengiamumas šiuo atveju, turbūt, yra aiškus“, - diskusiją pradėjo G. Pupšytė.

Tuo tarpu aplinkos viceministras Marius Narmontas akcentavo, kad netrukus vyks Europos vadovų taryba, kurioje bus kalbama apie ambicingesnių tikslų siekimą, o Lietuvai neturint patvirtintos strategijos gali būti sunku derėtis. Turint patvirtintą strategiją būtų paprasčiau derėtis ir dėl finansavimo. Anot jo, turint finansavimą, dalis jo būtų skirta ir žemės ūkio sektoriui.

Vis dėlto Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigė, kad nuo pavasario niekur nepasistūmėta, klausimai tebėra atviri ir prašė parlamentarų tokiai strategijai nepritarti. „Lyg ir buvome susitarę, bet nei veiksmų plane tai nėra padaryta, nei strategijoje šitie susitarimai neatsispindi. Toliau likusios nuostatos, kurioms mes iš esmės nepritariame. Beveik trečdalį ŠESD sumažinimo norima perkelti ant žemės ūkio, o adekvatus finansavimas nenumatomas. Viską turėsime pasidaryti iš savo vargano Kaimo plėtros plano. Vien tik įgyvendinti strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ mums neužteks Kaimo plėtros fondo, ką jau kalbėti apie Klimato strategiją...“, - kalbėjo A. Macijauskas.

M. Narmontas tikino, kad socialinių partnerių siūlymai yra sugulę į ne į Klimato kaitos strategiją, o į Klimato kaitos planą, šiuo metu jam laukiama pirminio Europos Komisijos įvertinimo. Tuo tarpu Europos Komisija yra pasakiusi, kad visam žaliajam kursui bus naudojami specialūs fondai.

Vis dėlto politikai pasigedo aiškių skaičių. „Matau pavojų: jei yra pokyčiai, tam turi būti numatytos ir lėšos, kaip mes išspręsim tas problemas. To, deja, nematau“, - teigė Seimo narys Kazys Starkevičius, dėl finansavimo abejojo ir parlamentinio komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Tai, kad sprendimas turėtų būti priimtas įsigilinus pabrėžė ir parlamentaras Juozas Baublys, politinės ŽŪM krypties pasigedo A. Salamakinas.

Ministro patarėja dar priminė, kad su klimato kaita buvo susiję du dokumentai – strategija ir planas. Anot jos, buvo įsipareigota diskutuoti dėl plano, kas ir buvo padaryta, pokyčiai ten matomi. „Dėl strategijos – skatiname Seimo narius, kad tas klausimas kuo greičiau judėtų į priekį, kuo ilgiau tempsime, tikrai tos pasekmės gali būti negeros“, - kalbėjo G. Pupšytė.

Vis dėlto parlamentarų sprendimas buvo vienbalsis - daryti pertrauką, kol ŽŪM bus pasirengusi šį klausimą pateikti išsamiai, „dalyvaujant bent viceministrui“.

Pasigedus tinkamo atstovavimo nukeltas ir parlamentinės kontrolės klausimas - aktualiausi žemės reformos darbai ir spręstinos problemos pabaigus piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą.

MŪ inf.