Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį rekomendavo atidėti įmonės „Kiaulių veislininkystė“ privatizavimą iki gruodžio. „Turto banko“ vadovas patikslina, kad vadovausis ne rekomendacija, o Vyriausybės nutarimu.

Kaip jau esame rašę, Vyriausybė birželio 12 d. nutarė įrašyti akcinę bendrovę „Kiaulių veislininkystė“ į privatizuojamų objektų sąrašą ir nurodė Žemės ūkio ministerijai kartu su „Turto banku“ nustatyti specialiąsias AB „Kiaulių veislininkystė“ akcijų privatizavimo sąlygas. Vyriausybė taip pat nusprendė Panevėžio ir Šilutės veislininkystės įmonių į privatizuojamųjų sąrašą kol kas neįrašyti.

Trečiadienio posėdyje parlamentinio Kaimo reikalų komiteto narys Algimantas Salamakinas teiravosi, kokiais kriterijais vadovaujantis Baisogalos kiaulių veislininkystės įmonė įrašyta į privatizuojamųjų sąrašą, o kitos dvi išbrauktos.

Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė priminė diskusijos dėl kiaulių veislininkystės įmonių rezultatą – net vienintelė asociacija, kuri naudojasi Baisogalos veislininkystės įmonės paslaugomis, suabejojo, ar ateityje naudosis siūlomu kuiliukų vertinimo metodu.

„Kitas lemiamas veiksnys – didžiuliai AB „Kiaulių veislininkystė“ nuostoliai. Įmonė sparčiais žingsniais eina į bankrotą. Pernai ministerija nurašė 340 tūkst. eurų skolų (už 2017 m.), šiemet – 154 tūkst. eurų (už 2018 m.). Per šių metų pirmą ketvirtį nuostolis sudarė 40 tūkst. eurų. Kalbant apie kiaulių veislininkystės ateitį, reikia atkreipti dėmesį, kad priežiūros institucijoje – Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje – yra už veislininkystę ir vertinimą atsakingas skyrius, kuris garantuoja šios veiklos vykdymą. Bendrovė „Kiaulių veislininkystė“ atsakinga išskirtinai už vieno kiaulių vertinimo metodo taikymą“, – aiškino V. Žoštautienė.

Priekaištai ministerijai

Seimo narys Petras Čimbaras sakė esąs nustebęs, jog Žemės ūkio ministerija, būdama AB „Kiaulių veislininkystė“ akcijų savininke, neužtikrino, kad įmonės veikla būtų nenuostolinga. Jis taip pat pasidalijo įtarimais, kad Baisogalos bendrovė sąmoningai stumiama į privatizaciją ir tai esąs tam tikrų grupių interesas.

Pasak V. Žoštautienės, ministerija buvo parengusi veislininkystės įmonių privatizavimo įstatymo projektą, kuriame numatė žemdirbiams ar jų organizacijoms pirmenybę įsigyti įmones, atsiskaitant už jas per 10 metų. Tačiau kitos ministerijos tam nepritarė, nurodžiusios, kad negalima suteikti prioriteto jokiai suinteresuotų asmenų (šiuo atveju - ūkininkų) grupei. Todėl šio sumanymo atsisakyta. Įmonės bus privatizuojamos paprastuoju būdu – per aukcioną, tačiau nustatant specialiąsias sąlygas. Viena iš jų – ne mažiau kaip 5 metus vykdyti įmonėje tą pačią veiklą.

Parlamentaras Alfredas Nausėda kritikavo Žemės ūkio ministeriją dėl netinkamos jai pavaldžių įmonių priežiūros. „Ar kas nuvažiuoja, pažiūri, kaip įmonės dirba, ar rimtai jas pakrato, ar pereina objektus, nurodo trūkumus? Privalote prisiimti atsakomybę dėl susidariusios situacijos“, – sakė A. Nausėda.

Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas priminė tame pačiame rajone veikusios Šeduvos avininkystės įmonės privatizavimą, dabar eilė atėjusi Baisogalos kiaulių penėjimo stočiai.

„Pelno ši įmonė gal niekada neturėjo, bet niekas nežiūrėjo, nesigilino į priežastis. Gal buvo bloga vadyba... Bet trūko kontrolės. Turimų 20 ha įmonė faktiškai nenaudojo. Dabar pastatai tvarkingi, asfaltas, skerdykla. Kažkas privatizuos“, – svarstė A. Gaidžiūnas.

V. Žoštautienė prieštaravo: ministerija darė žingsnių, kad įmonės veikla gerėtų: vadovai buvo keičiami, įmonė buvo prijungta prie „Lietuvos veislininkystės“, vėliau vėl atskirta. Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, veislininkystės paslaugas teikia ne vienintelė Baisogalos įmonė. „Yra kitų įmonių. Kiaulių augintojų asociacija jos paslaugomis nesinaudoja. Ministerija, ieškodama išeities, rengė įstatymo projektą, bet jį atmetė“, – aiškino viceministras.

Paslauga nepaklausi

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Tendzegoskis informavo Kaimo reikalų komitetą, kad šiemet dėl kontrolinių penėjimų į „Kiaulių veislininkystę“ kreipėsi 6 ūkiai.

Kodėl taip yra? Pasak V. Žoštautienės, įmonei tenka prašyti ūkininkų, kad šie atvežtų kiaulių. Šie neveža, nes nesuinteresuoti. Įmonė pati iš savo iš savo sąnaudų dengia 30 proc. paslaugos sumos, kurią turėtų sumokėti ūkininkai (likusius 70 proc. dengia valstybė).

„Selekcinei programai galima numatyti įvairių metodų, nebūtina paršavedžių vertinti vien pagal kuiliukus. Metodai keičiasi, yra modernesnių, naujesnių“, – sakė V. Žoštautienė.

„Vadinasi, jei įmonė neprimokėtų 30 proc., neturėtų klientų? Tada jos egzistavimas nereikalingas, jei nėra norinčių naudotis? O kodėl jų nėra?“ – klausė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Adriejus Stančikas.

Seimo narys A. Salamkinas replikavo, esą danų kiaulininkystė (danų kapitalo įmonės Lietuvoje) nesinaudoja šia paslauga, nes gauna ją užsienyje.

Jam pritarė Seimo narys P. Čimbaras. „Lietuvos baltųjų kiaulių nebeliks, viską vešime iš Danijos. O negalvojate, kodėl taip daroma? Visi žino, bet apsimeta, kad nežino. Kodėl visą kiaulių veislininkystę atiduodame į danų rankas, kur ministerijos pozicija. Ateityje šis privatizavimas labai skaudžiai atsilieps visam sektoriui“, – perspėjo P. Čimbaras.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė paaiškino, kad Lietuvos baltųjų veislė yra įrašyta į Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimo programą, kuri ir garantuoja veislės išsaugojimą. AB „Kiaulių veislininkystė“ atlieka vertinimo paslaugą, kurios rezultatai leidžia daryti palyginimus, bet tai nesusiję su veislės išsaugojimu.

Veiklą tęs ir po privatizavimo

Seimo narys Juozas Baublys teiravosi, koks likimas laukia įmonės darbuotojų?

Pasak „Turto banko“ generalinio direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, po privatizavimo naujasis įmonės savininkas privalės bent 5 metus užtikrinti tą pačią ir tokios pat apimties įmonės veiklą. Tačiau jis spręs, kiek darbuotojų tam reikės: 32 ar 27, o gal dar mažiau.

„Jei savininkas nevykdys veiklos, bus taikomos sankcijos, kurių dydis siejamas su privatizavimo suma. Tokiu būdu savininkas bus verčiamas dirbti toliau. Pradinė įmonės kaina bus nustatyta po nepriklausomo vertinimo“, – aiškino M. Sinkevičius.

Nesivadovaus rekomendacija

„Jeigu paslauga nereikalinga, kodėl tuomet valstybė turi primokėti? Ar mes kritusiam arkliui norime įpūsti dvasią? Paslauga nėra patraukli, norinčių ja naudotis beveik nėra. Siūlau ministerijai išsiaiškinti, parengti modelį, kad įmonė dirbtų pelningai. Nieko neatsitiks, jei ir šitos įmonės privatizavimą atidėtume. Rekomenduojame palaikyti įmonę neprivatizuotą iki gruodžio“, – apibendrino svarstymą A. Stančikas.

„Turto banko“ vadovas M. Sinkevičius patikslino, kad Seimo komiteto rekomendacija negali būti pagrindas nevykdyti Vyriausybės sprendimo, todėl „Turto bankas“ ruoš įmonę pardavimui, nebent Vyriausybė pakeistų nutarimą dėl privatizuojamų objektų sąrašo.

MŪ inf.