Vilnius. Seimas nenusiteikęs didinti išlaidų ūkininkams už požeminio vandens išteklių naudojimą – parlamentarai mano, kad dar ne laikas apmokestinti žemės ūkio sektoriaus naudojamus požeminį vandenį.

Kol kas parlamentarai galutinio sprendimo nepriėmė – dėl to balsuos kitą antradienį, bet ūkininkams palankių pataisų, kurioms jau pritarė, keisti nebegalės.

Seimas baigdamas svarstymus dėl naujos redakcijos Žemės gelmių įstatymo ketvirtadienį  atmetė liberalo Simono Gentvilo siūlymą neleisti ūkininkams kasdien nemokamai naudoti iki 100 kubinių metrų vandens iš gręžinių. Už S. Gentvilo siūlymą balsavo 40, prieš – 20, susilaikė 30 Seimo narių.

S. Genvilas suskaičiavo, kad ūkininkams suteikus šią lengvatą, 36 tūkst. kubų per metus jie naudotų nemokamai, kai kiti tuo tarpu mokėtų.

Tačiau Seimas pritarė pataisoms, kurios leis visiems fiziniams asmenims ir įmonėms be jokių leidimų naudoti ir žemės gelmių išteklius, ir žemės gelmių ertmes tais atvejais, kai per parą iš vieno gręžinio, o ne iš visos vandenvietės, kaip siūlė Aplinkos apsaugos komitetas, išgaus iki 10 kubų (žemės ūkio veiklai – 100 kubų) vandens. Už tokią „valstiečių“ Viktoro Rinkevičiaus ir Valius Ąžuolo pataisą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 14, o susilaikė 34.  

S. Gentvilo teigimu, šis balsavimas parodo, kaip „aplinkosauga susikerta su ūkininkų interesais“ ir priminė prieš Lietuvą pradėtą pažeidimo procedūrą dėl to, kad neapsaugomos vandenvietės. Jis prognozuoja, kad ši išimtis leis prigręžti daug gręžinių ir tuo pasinaudos ūkininkai, siekdami nemokėti už vandenį, kurį naudos gyvulių girdymui, laukų laistymui ir kitoms reikmėms.  

„Jūs ką tik įteisinote Lietuvos badymą vandenviečių gręžiniais, kurių savininkai už nieką nemokės. Dabar į vieną vandenvietę bus galima prigręžti kiek nori tų gręžinių ir nemokėti, nes iš kiekvieno gręžinio bus galima kasdien paimti 9 kubus iki nieko nemokėti“, – teigė S. Gentvilas.  

Aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika taip pat tikino, kad tokiai pataisai įsigaliojus „galėtų kilti piktnaudžiavimo atvejai“. „Gręžinius galima toje pačioje vandenvietėje gręžti kelis, daug, iki 40 gali būti gręžinių ir tokiu atveju kiltų nemažai apskaitos problemų ir tai būtų problemos naudojimo vandens apskaitai. Asmuo turintis vieną gręžinį ir viršijęs leistiną išgauti vandens kiekį, išsigręžtų šalia kitą gręžinį ir taip praktiškai niekada nemokėtų už vandenį“, – kalbėjo ministras.

Pataisos iniciatorius V. Ąžuolas priminė, kad gręžiniams išsigręžti dabar yra nustatyti „daug paprastesni reikalavimai, negu vandenvietei įkurti“. „Jeigu įvardijam vandenviete, daug žmonių turės labai daug vargo susitvarkant dokumentus ir kainuos jiems tai daug. Vandenvietei dokumentaciją susitvarkyti kainuoja apie 3-4 tūkst. eurų“, – tikino jis.

Per šių pataisų svarstymus Aplinkos apsaugos komitete buvo sutarta, kad tais atvejais, kai gręžiniai yra arti vienas kito ir turi hidraulinį ryšį tarpusavyje bei su gruntiniu ir kitais vandeningaisiais sluoksniais bei paviršiniu vandeniu, turėtų būti traktuojami kaip telkinys arba vandenvietė, o ne formaliai atskiriami į atskirus gręžinius. Aplinkos apsaugos komitete buvo prieita nuomonės, kad su kiekvienu gręžiniu atsiranda potenciali grėsmė užteršti požeminį vandenį.

Taip pat nebūtų užtikrinamas požeminio vandens išteklių tausojantis naudojimas, ko reikalauja Europos Sąjunga (ES), nes nebūtų nustatomos naudojimo sąlygos ir išgavimo kiekiai. ES Bendroji vandenų politikos direktyva įpareigoja bendrijos nares kiekviename upės baseine nurodyti visus vandens telkinius, iš kurių kasdien vidutiniškai imama daugiau kaip 10 kubų.

Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, komentuodamas Seimo narių pasisakymus sako, kad kalbos esą ūkininkai, žemės ūkio įmonės prisigręžios gręžinių ir nemokės mokesčio už vandenį, rodo, „kad žmonės arba absoliučiai nenori įsigilinti į esmę, arba yra kas kita, ko nežinome“.

Pasak J. Sviderskio, ir dabar, jei ūkyje, sakykime, yra du gręžiniai, jie yra sujungti į vieną įvadą ir vykdoma bendra apskaita. „Vienas jų – atsarginis gedimo atveju, juk nepasakysi karvei „palauk, aš tave pamelšiu ir pagirdysiu, kai suremontuosiu gręžinį“. Šiuo metu galiojantis LR žemės gelmių įstatymas leidžia žemdirbiams, savo ūkio reikmėms naudojantiems vandenį iš gręžinio, esančio nuosavoje žemėje, visai nemokėti už jį. Naujoje įstatymo redakcijoje tvarka tik griežtinama. Tai yra blogai“, - teigia LŽŪBA atstovas.

Jo teigimu, aplinkos ministras turėtų nepamiršti esantis Vyriausybės nariu ir vykdyti jos programą, taigi - skatinti gyvulininkystę ir suprasti, kad ji įdarbina ne tik žmones, bet ir grūdus. Anot J. Sviderskio, siūlymas įteisinti tik „vandenvietės“ sąvoką be žodžių „arba gręžinio“, palies visą kaimiškąją teritoriją, nes reikės performinti gręžinius į vandenvietes su visomis trejomis apsauginėmis zonomis, o tai kainuos didžiulius pinigus ir atsilieps ne tik ūkiams, bet ir gyventojams.

„Jokia Briuselio vandenų direktyva nereikalauja ir niekaip nereglamentuoja, kokiomis sąlygomis naudoti vandenį. Prašo tik jį apskaityti.
Kurdami nacionalinius ypatumus, pirmiausia matykite žmogų, o nesudarinėkite sąlygų korupcijai. Šiuo atžvilgiu Teisingumo ministerija yra prašiusi atlikti tyrimą, bet jis neatliktas“, - situaciją komentavo J. Sviderskis.

BNS, MŪ inf.