Kaunas. Veislininkystės srityje dirbančių įmonių monopolinis pobūdis trukdo vykdyti pažangų ir konkurencingą veislininkystės darbą, mano gyvūnų veislininkystės asociacijų atstovai. Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komitetas siūlo Žemės ūkio ministerijai kuo greičiau atsisakyti jai nebūdingų funkcijų veislininkystės srityje ir perduoti jas savivaldai.

Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komitetas ketvirtadienį aptarė kai kuriuos Pagalbos veislininkystei taisyklių projekto siūlymus, tarp jų - dėl mėsinių galvijų privalomo svėrimo paslaugų, dėl geriausių gyvulių dalyvavimo konkursuose ir parodose. Komiteto nariai sutarė, kad gyvulių dalyvavimas konkursuose ir parodose negali būti privalomojo pobūdžio, o jeigu tokią nuostatą stengiamasi įteisinti, tuomet turi būti garantuotas tokio dalyvavimo finansavimas, kompensuojant išlaidas, susijusias su dalyvavimu renginiuose.

Daug laiko posėdyje diskutuota apie pagalbos skirstymą pripažintoms veislininkystės institucijoms kilmės knygų vedimui. Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas priminė jau anksčiau skelbtą siūlymą, kad skirstant lėšas pripažintoms veislininkystės institucijoms pagal laikomų gyvūnų skaičių, būtų nustatytas toks gyvūnų ir finansuojamų etatų santykis: iki 1000 vnt. - 1 etatas, nuo 1001 iki 10 tūkst. - 1,75 etato, daugiau kaip 10 tūkst. gyvūnų - 2 etatai.

Anot komiteto nario K. Saikevičiaus, veislininkystės finansavimas yra įstrigęs ties 3,5 mln. eurų riba ir nedidėja, todėl būtina spręsti šį klausimą. Juo labiau, kad kitų sričių finansavimas išaugo net keliskart. E. Gedgaudo žodžiais, tai atspindi netinkamą valdžios požiūrį, tačiau dabar šį klausimą būtina vėl kelti.

„Šiais metais lėšų kilmės knygų tvarkymo funkcijoms vykdyti neužteko. Kiaulių augintojų asociacija net atsisakė kreiptis paramos, nes ji buvo nesuvokiamai menka. Jeigu būtų nustatytas etatų finansavimas, situacija pasikeistų", - sakė E. Gedgaudas.

Kaip organizuoti veislininkystės sistemą

Komiteto nariams buvo pateikta informacija, jog prie Žemės ūkio ministerijos numatoma sudaryti darbo grupę probleminiams veislininkystės klausimams spręsti. Dalis probleminių klausimų buvo išvardyta komiteto nariams pateiktoje medžiagoje: Žemės ūkio ministerija vykdo jai nebūdingas funkcijas, valdydama veislininkystės įmones, bendrovę „Pieno tyrimai", Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą bei kt.; daugelio įstaigų monopolinė veikla trukdo vykdyti pažangų ir konkurencingą veislininkystės darbą, naujovės diegiamos lėtai; valstybei priklausančios institucijos turi atsiskaityti ŽŪR Veislininkystės komitetui, taip užtikrinant jų atskaitomybę.

Pertvarkant nacionalinę veislininkystės sistemą, veislininkystės organizacijos siūlo keisti Veislininkystės įstatymą, Žemės ūkio ministerijai - atsisakyti nebūdingų funkcijų ir perduoti jas savivaldai; kol įmonės pavaldžios ŽŪM, į jų valdybas turėtų paskirti pripažintų veislininkystės institucijų atstovai.

Veislininkystės asociacijos taip pat siūlo įvertinti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, „Gyvulių produktyvumo kontrolės", Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veiklos efektyvumą ir perspektyvas.

Pasiūlė atstovus į įmonių valdybas

Žemės ūkio ministerija yra pasiūliusi asociacijoms deleguoti nepriklausomus narius į valstybės valdomų įmonių valdybas. Veislininkystės komitetas aptarė, kuruos asmenis galėtų pasiūlyti nuo Žemės ūkio rūmų. Į UAB „Lietuvos žirgynas" valdybą pasiūlytas Kęstutis Saikevičius, „Šilutės veislininkystė" - Laura Mišeikienė, AB „Lietuvos veislininkystė" - Viktorija Švedienė, AB „Kiaulių veislininkystė" - Algis Baravykas, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" - Tomas Raudonis, UAB „Šeduvos veislininkystė" - Žilvinas Augustinavičius.

E. Gedgaudas pažymėjo, kad veislininkystės asociacijos laikosi vieningos nuomonės, jog įmonių valdybose nepriklausomų atstovų turėtų būti ne po 1, o mažiausiai 50 proc. narių. Be to, savo atstovus asociacijos norėtų deleguoti ir į kitų įmonių (VĮ „Pieno tyrimai", Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras, Dotnuvos veislininkystė, Upytės veislininkystė) valdybas.

MŪ inf.