Vilnius. Laukiant Vyriausybės sprendimo, kokia suma bus paskirta žemės ūkio sektoriaus atsigavimui po koronaviruso sukeltos krizės, tebesitęsia derybos, kaip ir kam ta parama turėtų būti skirta.

Praėjusią savaitę pranešta, kad Finansų ministerijai ir Vyriausybei suformuotas 160 mln. eurų paramos poreikis. Šios savaitės nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komitete Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis teigė, kad linkstama prie penkių paramos schemų: tikslinės paramos pieno gamintojams, pieno perdirbimo pramonei, galvijų augintojams, jautienos perdirbimo pramonei, paukštienos ir kiaušinių perdirbimo pramonei.

Praėjusią savaitę ministerijai paskelbus, kad paramą ketinama skirti perdirbėjams, kai kurie pieno perdirbėjai pareiškė, kad tokia parama jiems nereikalinga. Vis dėlto, pasak K. Anužio, šią savaitę vyko ir tebevyksta aktyvios diskusijos su visų sektorių atstovais, o pokalbis su pieno sektoriaus dalyviais buvo nelengvas.

Jis taip pat akcentavo, kad susitarus viduje, kaip lėšos turėtų būti skirstomos, laukia dar nelengvos derybos su Europos Komisija dėl tokios valstybės pagalbos.

Beveik 15 mln. eurų tikslinė parama numatoma pieno gamintojams. Preliminarus išmokos dydis už pieninę karvę (už du mėnesius) būtų 64 eurai, 10 proc. parama būtų didinama, jei pieno ūkis yra arba ekologinis, arba dalyvauja kooperacijos veikloje, arba kontroliuoja karves.

Skaičiuojama, kad į tokią paramą galėtų pretenduoti apie 18 tūkst. melžiamų karvių augintojų, išmoka būtų mokama tik tuomet, jei vidutinės balandžio-gegužės bendros pieno gamintojų pajamos buvo bent 5 proc. mažesnės negu atitinkamu laikotarpiu 2019 metais. Projekte numatoma, kad tokios pajamos turėtų būti tik iš Lietuvoje registruotų pieno supirkėjų. Pagalba būtų mokama už šių metų birželio 1 d. registruotas pienines karves.

Galvijų laikytojams planuojama skirti kiek daugiau nei 11 mln. eurų. Suma dar gali kisti, nes, anot K. Anužio, su sektoriaus atstovais dar diskutuojama dėl platesnio tinkamumo sąrašo.

Į maždaug 100 eurų kompensaciją už vieną galviją galės pretenduoti augintojai, savo valdoje galvijus išlaikę bent du mėnesius ir pardavę jį skerdimui. Augintojų vidutinės balandžio-gruodžio pajamos už tokius parduotus galvijus turėtų būti 5 proc. mažesnės nei sausį-vasarį. Šioje schemoje taip pat numatyta, kad gyvuliai turėtų būti parduodami Lietuvos supirkėjams ar perdirbėjams.

Vadovaujantis EK komunikato nuostatomis, bendra pagalbos suma vienam valdos valdytojui negalės viršyti 100 000 eurų. K. Anužis pabrėžė, kad dėl tokių „lietuviškumo“ sąlygų schemose, tikėtina aktyvi diskusija su EK. „Nusimato nemaža konsultacija, nes į lietuviškus akcentus esant vieningai rinkai, Europos Komisija žiūri priekabiai“. – sakė ministerijos atstovas. Vis dėlto per gegužę tikimasi konsultacijas su EK užbaigti.

Pieno ir jautienos perdirbimo sektoriams parama bus skiriama įvertinus birželį-gruodį patirtus nuostolius, paukštienos ir kiaušinių – nuo kovo 16 d. iki gruodžio pabaigos.

Nuostolius ketinama kompensuoti tiems, kurių pajamos vertinamu laikotarpiu bus sumažėjusios 10 proc., palyginus su 2017-2019 m. to laikotarpio vidurkiu, arba atitinkamai bus 10 proc. padidėjęs sandėliuojamos gatavos produkcijos kiekis.

Pagalbos schemoje numatyta, kad planuojama remti tik tų pardavimų pajamų sumažėjimą, kuris proporcingai atitiks perdirbtos lietuviškos kilmės žemės ūkio produkcijos kiekį. Patirtus nuotolius ketinama kompensuoti 100 proc.

Norinčios gauti pagalbą įmonės turės išlaikyti pagrindinės superkamos žaliavos 2017-2019 m. vidutines supirkimo kainas, taip pat – teikti informaciją apie supirktas žaliavas, jos kainas, produktų gamybą, pardavimus ir jų kainas bei kitą informaciją.

Diskutuojant apie galimas paramos schemas, tiek Seimo narė Rasa Petrauskienė, tiek Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį, kad dėl koronaviruso sukeltos pandemijos nuostolius jau patiria ar iki metų galo, tikėtina, patirs ir kitų žemės ūkio sektorių atstovai, kuriems parama nėra numatyta. „Norėtume, kad Kaimo reikalų komitetas susirūpintų ir kitais sektoriais, kurie neįtraukti“, - pabrėžė A. Baravykas.

Vis dėlto K. Anužis sakė, kad dar pačioje pandemijos pradžioje buvo įvertinta, kur didžiausi realizavimo ir eksporto sutrikimai, kur didžiausia kainų kritimai ir tuo remiantis parinkti prioritetiniai šalies sektoriai. „Pavyzdžiui, paukštininkystės sektorius keliasdešimt metų nebuvo gavęs jokios valstybės paramos ir jei šiai dienai sektorius iš tikrųjų turi didžiulius sunkumus, tai valstybė privalo jam padėti“, - kalbėjo K. Anužis.

Diskusijoms tebevykstant tarp ministerijos ir socialinių partnerių, prie šios temos ketina vėl sugrįžti ir Seimo Kaimo reikalų komitetas – parlamentinė šio klausimo kontrolė numatoma ir kituose jo posėdžiuose.

MŪ, BNS inf.