Vilnius. Žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaruojantiems ūkininkams kartais kyla klausimų dėl žaliojo pūdymo. Ką reikėtų žinoti?

Pareiškėjai, deklaruodami pūdymo plotus, turi užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba (ganomi ūkiniai gyvūnai, šienaujama žolė, išskyrus žaliosios masės įterpimą į dirvą ir sutvarkymą) einamųjų metų produkcijai gauti.

Žaliajame pūdyme turi būti auginamas bent dviejų žemės ūkio augalų mišinys iš vasarinių rapsų, rapsukų, garstyčių (baltųjų ir rudųjų, juodųjų), ridikų (aliejinių ir baltųjų, juodųjų), avižų, svidrių, facelijų, grikių, saulėgrąžų ir visų klasifikatoriaus II bei III grupės augalų. Šis mišinys  ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiamas į dirvą ar kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas). Prieš sutvarkant žaliąjį pūdymą, nuimti augalų derlių draudžiama.

Vis populiarėjant tiesioginei sėjai, optimalus sėjos laikas dėl klimato kaitos reiškinių – rugsėjo antroje pusėje, tad žaliojo pūdymo įterpimo į dirvą ir sutvarkymo data (rugsėjo 1 d.) yra per ankstyva, todėl ją svarstoma pavėlinti.  

Žaliąjį pūdymą galima išlaikyti trumpiau, jei pareiškėjas prieš žaliosios masės įterpimą į dirvą ar jos sutvarkymą mobiliąja programėle „NMA agro“ iš skirtingų lauko vietų pateikia auginamo mišinio nuotraukas.

Žaliojo pūdymo plotas tinkamas  geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo – GAAB 8 – užskaitai: nuo 2024 m. pareiškėjai privalės ne mažiau kaip 4 proc. deklaruojamos ariamosios žemės skirti kraštovaizdžio elementams ir (arba) žaliajam pūdymui. Tačiau šiemet šis GAAB reikalavimas neprivalomas.

Siekiantys dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“ turi žinoti, kad žaliojo pūdymo plotas įskaitomas į 5 proc. negamybinei veiklai skiriamo ploto. Šis pūdymas taip pat gali dalyvauti minėtosios ekologinės sistemos veikloje „Augalų kaitoje“ kaip vienas iš augalų kaitos narių.