Vilnius. Šių metų pavasaris ūkininkams atnešė iššūkių – vėlyvos šalnos paveikė sodus, uogynus ir kitus pasėlius. Žemės ūkio ministerija informuoja, kokių veiksmų galima imtis nukentėjus nuo šalnų.

Ūkininkai, kurie dėl šalnų patyrė žalą, turi teisę pateikti prašymą dėl patirtos žalos tai savivaldybei, kurioje ši žala patirta. Dar balandžio viduryje ŽŪM kreipėsi į savivaldybes su prašymu sudaryti žalos nustatymo komisijas, kurios būtų pasiruošusios tiems atvejams, jeigu ūkininkai kreiptųsi prašydami fiksuoti šalnų padarytą žalą.

Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad prašant paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą ir / arba pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencines priemones, sankcijos netaikomos, kai prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Todėl paramos gavėjai, dalyvaujantys minėtų programų priemonėse ir dėl šalnų negalintys vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, gali būti atleidžiami nuo įsipareigojimų.

Apie šalnų padarytą žalą reikia pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie tai sužinojo. Per mobiliąją programą „NMA Agro“ reikia atsiųsti nukentėjusių augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, aprėpiant bendrą pažeisto lauko vaizdą, taip pat nurodyti  pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.

Pagalbą taip pat gali suteikti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai dėl tokių ekstremalių situacijų, kaip pavasario šalnos. Šie rūmai, veikiantys penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), yra įgalioti išduoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas.

Jos yra itin svarbios ūkininkams, kurie dėl šalnų ar kitų stichinių nelaimių negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kitiems kreditoriams. Pateikus tokią pažymą, žemdirbys gali būti atleistas nuo sankcijų ar įsipareigojimų vykdymo, kol aplinkybės normalizuosis. Tai reiškia, kad ūkininkui nereikės mokėti baudų ar delspinigių už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Nukentėję žemdirbiai, norėdami gauti force majeure pažymą, turi kreiptis į vieną iš minėtų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Pažymų išdavimo tvarka nustatyta Vyriausybės. Svarbu paminėti, kad valstybė atlygina šių pažymų išdavimo išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 200 Eur už vieną pažymą. Prašymą reikia teikti per mėnesį nuo pažymos gavimo NMA.

ŽŪM rekomenduoja ūkininkams, patyrusiems žalą dėl šalnų ar kitų ekstremalių aplinkybių, nedelsiant susisiekti su savo kreditoriais ir informuoti juos apie susidariusią force majeure situaciją, o tada kreiptis į atitinkamus Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos išdavimo. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų ir užtikrins, kad būtų imtasi tinkamų priemonių.

Sunaikinta iki 80 proc. vaisių ir uogų derliaus

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad užsitęsusios šio pavasario šalnos, pirminiais vertinimais, sunaikino apie 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus.

Pasak ministro, Lietuva šalnų žalos kompensavimo klausimą kels europiniu lygiu – ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

„Žydėjimo procesas nėra pasibaigęs, kada jis pasibaigs, tada bus galima objektyviai įvertinti. Vakar turėjome susitikimą su sodininkystės ir uogininkystės sektoriaus atstovais, kalbėjome apie esamą situaciją. Tikrai nuostoliai yra didžiuliai, preliminariai vertinant, 70–80 proc. jau šiandien yra netekimų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė I. Hofmanas.

„Stengiamės, kad klausimas dėl šalnų būtų įtrauktas ir į artimiausią ES ministrų tarybą, į kurią vyksiu pirmadienį (gegužės 26 d.). Apie tai kalbėsime ir su Europos Komisijos atstovais“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, situacija dėl šalnų yra išskirtinė, nes šalčiai truko beveik tris savaites, o augalų apsauga nuo jų yra ribota ir brangi.

„Priemonių, kuriomis galima apsisaugoti nuo šalnų, nėra, o jeigu ir yra, jos labai brangios. O tokios, kurios gali šiek tiek gelbėti situaciją ir kurias sodininkai turi, (...) efektyvios tik labai trumpą laiką“, – aiškino I. Hofmanas.

Iš pradžių ekstremali padėtis – savivaldybėse

Anot žemės ūkio ministro, ar dėl to bus skelbiama valstybės lygio ekstremali padėtis, priklausys nuo to, kiek savivaldybių ją paskelbs.

„Galbūt užteks ir to, kad atitinkamos savivaldybės, kurios yra nukentėjusios nuo šalnų, jas paskelbtų. Tada galėtume įjungti tam tikrus teisinius mechanizmus“, – teigė žemės ūkio ministras.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete kalbėjęs žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis teigė, kad Žemės ūkio ministerija birželio pradžioje oficialiai kreipsis į visas savivaldybes dėl informacijos apie žalų mastą bei pobūdį. 

„Šie duomenys leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmo aktyvavimo ir kitų tolesnių veiksmų, skirtų nukentėjusiems ūkininkams“, – sakė G. Tamašauskis. 

Anot jo, kol kas žinoma, kad 43 savivaldybės nenumato skelbti ekstremalios situacijos, tačiau neatmetama, jog situacija gali ir pasikeisti. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad, jo žiniomis, yra keletas, kurios tą ketina padaryti artimiausiu metu. Tai, kad kai kurios savivaldybės yra nusimačiusios ekstremalių situacijų komitetų posėdžius ir ten spręs, skelbti ar ne, teigė ir žemės ūkio viceministras Andrius Palionis.

Pasak viceministro G. Tamašauskio, daugiausia prašymų fiksuoti žalą ir didžiausi nukentėję plotai yra Vilkaviškio rajone: čia pateiktas 21 prašymas dėl 314 hektarų, taip pat 18 prašymų dėl nušalusių plotų yra Jurbarko rajone, kreipiamasi ir Kaišiadoryse, Šakiuose, Anykščiuose. Anot viceministro, kol kas ūkininkai dažniausiai kreipiasi dėl nušalusių uogų, sodų, daržovių, rapsų. 

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukočevičienė kalbėjo, kad jų Asociacijos duomenimis, kai kuriuose ūkiuose yra visiškai sunaikinti bulvių ir smidrų pasėliai, Šiaurės rytų Lietuvoje ūkiai 100 proc. paveikti šalnų – vieni daugiau, kiti mažiau.

„Yra mechanizmai, kaip fiksuoti žalas, bet tokiu metu ūkininkai turi būti laukuose. Todėl prašome paskelbti ekstremalią situaciją visos šalies mastu, kuri suteiktų galimybę ūkininkams koreguoti ir atidėti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, siekiant užtikrinti sektoriaus veiklos tęstinumą ir stabilumą“, – kalbėjo I. Lukoševičienė.

Jai pritarė ir Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė. Tai, kad tokių ekstremumų žemdirbiai jau buvo nematę daug metų tikino ir Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius minėjęs, kad, pavyzdžiui, Zapyškyje buvo ir iki 13 laipsnių šalčio. Jis atkreipė dėmesį, kad yra vietovių, kur nukentėjo ne tik sodai ir uogynai, bet ir javų bei rapsų laukai. 

M. Maciulevičius taip pat pritarė, kad būtina ekstremalią situaciją skelbti visos valstybės mastu ir raginė vėl investuoti į priemones, saugančias nuo šalnų. Jo teigimu, tai iš RRF lėšų buvo numatyta anksčiau, vėliau tokia galimybė panaikinta.

„Būtina skelbti ekstremalią situaciją. Jei mes dabar negalima skelbti ekstremalios situacijos žemės ūkyje, tai kada mes ją galėsime skelbti?“, – teigė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas.

Jis taip pat ragino nepamiršti draudimo ir jo kompensavimo svarbos. „Draudimas nuo šalnų yra labai brangus ir tą kompensavimą numatyti platesniu mastu, kad kuo daugiau ūkių tuo naudotųsi. Visada yra lengviau ir pigiau drausti riziką, nei kompensuoti nuostolius. Mes nenorime prašyti, eiti ištiesta ranka, norime patys apsisaugoti“, – kalbėjo A. Vanagas.

Žemės ūkio viceministras A. Palionis priminė, kad pati Žemės ūkio ministerija negali skelbti ekstremalios situacijos – tą daro Nacionalinis krizių valdymo centras. Pasak jo, jei bent dvi savivaldybės paskelbs ekstremalią situaciją, tuomet Ministerija galės siūlyti tai padaryti ir valstybės lygiu. O savivaldybės gali skelbti ekstremalią situaciją, kai yra nukentėję 10 ha ir daugiau.

Svarstomi įvairūs pagalbos mechanizmai

Pasak viceministro G. Tamašauskio, apie situaciją Lietuvoje ŽŪM informavo ir Europos Komisiją, tikimasi, kad šis klausimas bus svarstomas ir „priimti tam tikri sprendimai Lietuvai“.

Anot jo, šių metų pavasarinės šalnos išryškino ūkininkų pažeidžiamumą ir būtinybę iš valstybės pusės reaguoti skubiai. Paramos tvarka, pasak G. Tamašauskio, priklausys nuo to, ar valstybės lygiu bus paskelbta ekstremali situacija, ar bus naudojamos valstybės pagalbos lėšos, o gal pavyks išsiderėti ir gauti paramą iš Europos Komisijos.

Anot jo, šiuo metu ūkininkai vis dar gali teikti paraiškas dėl pasėlių draudimo paramos – įmokų kompensavimui šiemet skirta 6 mln. eurų ES ir kiek daugiau nei 6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos. 

G. Tamašauskio teigimu, už 2024 metais šalnų padarytą žalą sodams ir uogynams numatyta skirti 1,3 mln. eurų kompensacijų, jos bus išmokėtos pagal valstybės pagalbos taisykles: „Tai ilgas procesas, taisykles dar reikės suderinti su savivaldybėmis bei su Europos Komisija“.

A. Palionis pabrėžė, kad už šių metų šalnos nuostolius kompensavimas negali būti toks, kaip anksčiau, nes kai kurie ūkiai patyrė itin dideles žalas ir kai kurie ūkiai nesugeneruos pajamų darbo užmokesčio fondui. „Už šių metų šalnas ūkius turi pasiekti pinigai šiemet“, – sakė A. Palionis, aiškindamas, kad tai galėtų būti avansiniai mokėjimai.