Vilnius. Nuo sausio įsigaliojo nauji žemės verčių žemėlapiai – pagal juos bus skaičiuojami žemės mokesčiai, valstybinės žemės nuomos įkainiai, vertinamas nekilnojamasis turtas, pranešė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).  

NŽT skaičiuoja, kad nuo sausio 1 dienos žemės sklypų vidutinė rinkos vertė, palyginti su 2021 metais, padidės 1,05 karto.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,07 karto (Alytaus, Anykščių, Kupiškio, Lazdijų, Raseinių, Zarasų rajonų savivaldybėse didėja nuo 1,09 iki 1,26 karto; Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,05 iki 1,1 karto).

Mėgėjų sodų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė vidutiniškai didėja 1,04 karto (Biržų, Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Pagėgių, Lazdijų rajonų savivaldybėse didėja nuo 1,11 iki 1,16 karto; Marijampolės savivaldybėje mažėja 0,98 karto, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse didėja nuo 1,01 iki 1,09 karto);

Nauji žemėlapiai sudaryti iš 1429 verčių zonų – 30 daugiau nei 2021 metais. Pasak NŽT, verčių zonų kasmet yra vis daugiau, taip siekiant kuo tiksliau nustatyti konkrečių žemės sklypų vertę, kuri geriausiai atitiktų nekilnojamojo turto rinkos kainas bei tendencijas.

Žemės verčių zonos nustatomos remiantis konkrečioje zonoje per praėjusius metus sudarytais sandoriais ir jų vertėmis.

Žemės mokestis perskaičiuojamas kas penkerius metus – paskutinį kartą tai padaryta 2018 metais, todėl jis vėl bus perskaičiuojamas 2023 metais. 

Žemės verčių žemėlapius kasmet rengia Registrų centras, o tvirtina NŽT.