Genetiškai modifikuoti organizmai: drausti ar įsileisti?
2008-11-27

Vilnius, lapkričio 27 d. Didžioji dalis visuomenės yra nusiteikusi priešiškai genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atžvilgiu, nors konkrečių grėsmių žmonių sveikatai ir aplinkai mokslas nėra galutinai įrodęs. Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, bet naminiai paukščiai lesinami ir gyvuliai šeriami pašarais, pagamintais iš GM augalų (daugiausiai sojos), o prekybos centruose galima nusipirkti saldumynų, aliejaus, margarino, pagamintų naudojant GM augalus.

Europos Parlamente (EP) šiuo metu aktyviai svarstoma ši prieštaringai vertinama ir sudėtinga problema. Europarlamentaras Justas Vincas Paleckis Aplinkos apsaugos komiteto sprendimu rengia pranešimą šia tema, kuris turės įtakos ir Europos Tarybos, ir Europos komisijos pozicijai šiuo klausimu.

„Noriu išgirsti akademinės aplinkos, nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų tarnautojų ir vartotojų nuomonę apie genetiškai modifikuotus organizmus“, – vakar surengtoje diskusijoje sakė J. Paleckis, prie apskrito stalo sukvietęs keliasdešimt specialistų ir ekspertų. Pasak J. Paleckio, ES ryškėja dvi nuomonės: būti labai griežtai nusiteikusiems prieš GMO arba propaguoti jų auginimą ir vartojimą. Svarbu išsiaiškinti ir tai, ar Lietuva yra suinteresuota, kad būtų daugiau reglamentavimo iš Briuselio šioje srityje.

Lietuvos reglamentai griežčiausi

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys įsitikinęs, kad eksperimentiniai tyrimai su GMO yra būtini. Leidimus atlikti tokius tyrimus Lietuvoje turi 7 institucijos. Viena iš pavojingiausių sričių būtų GMO išleidimas į aplinką, todėl šita rizika turi būti eliminuota.

„Politiniu požiūriu šis klausimas niekada nebus priimamas vienareikšmiškai, nes dar nežinome galutinių GMO naudojimo pasekmių. Kol kas Lietuva laikosi atsargumo pozicijos. Galutinės pozicijos suformavimas šiuo klausimu paliktas naujajai vyriausybei“, – tvirtina L. Budrys.

Pasak jo, nesigiriant galima pasakyti, kad Lietuva pagal šios srities reglamentavimą užima pirmaujančias pozicijas tarp visų ES šalių. Šį sektorių kuruoja kelios institucijos: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Aplinkos ministerija (pastaroji paskirta kaip tiesiogiai atsakinga už direktyvos įgyvendinimą ir visas galimas pasekmes).

„GMO yra reglamentuojami daug labiau, negu įprastiniai maisto produktai, ir jų poveikis sveikatai tyrinėjamas itin kruopščiai, – sakė Vilniaus universiteto prorektorius Juozas Lazutka. – Europa negali atsiriboti nuo progreso ir nuo procesų, vykstančių pasaulyje. Aišku, GM augalų auginimas gali turėti įtakos žemdirbių įprastiniam gyvenimui. Jei anksčiau pirkdavo augalų sėklą, tai auginant GM augalus, teks pirkti visą auginimo technologiją. Todėl gali atsirasti ekonominė priklausomybė nuo kelių GM augalus platinančių kompanijų“.

Vartotojai turi teisę žinoti, ką perka

Vartotojams turi būti užtikrinta, kad pirkdami produktą jie žinotų, ar jį gaminant naudota GMO. Jei GMO produkte yra daugiau negu 0,9 proc., tai turi būti nurodyta etiketėje. Problemų yra su mėsos produktų ženklinimu: pirkdamas mėsą ir jos produktus vartotojas nežino, ar gyvulys šertas GM pašarais (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, net 80 proc. lesalų paukščiams yra iš GM augalų).

2007 m. atlikti visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad Lietuvos gyventojai, ieškodami informacijos apie GMO, labiausiai pasitiki mokslininkų straipsniais. 40 proc. apklaustųjų atsakė, kad jie pageidautų dalyvauti priimant sprendimus dėl GMO, o 70 proc. iš jų būtų prieš.

Dėl visuomenės spaudimo (ypač Lietuvos žaliųjų judėjimo iniciatyvų) prieš metus buvo uždrausti genetiškai modifikuotų rapsų tyrimai Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. Gerai tai ar blogai – vertinti galima dvejopai. Viena vertus, apsisaugota nuo galimos GM augalų išplitimo rizikos, antra vertus, nieko netiriant pasirenkama savotiška stručio pozicija, kai bandoma įkišti galvą į smėlį ir nieko nematyti.

„Genetiškai modifikuota soja Lietuvoje neaktualu dėl netinkamo klimato šiam augalui auginti. Mūsų žemdirbiai mato savotišką sojos invaziją, nes baltyminiai augalai ES nėra remiami tiek, kad pajėgtų konkuruoti su sojomis“, – sakė ŽŪM Kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius. Bendra žemdirbių nuomonė, išreiškiama per COPA/COGECA, būtų tokia, kad dar ankstoka diegti GM augalų auginimą, išskyrus pašarų sektorių, kur neįmanoma išsiversti be sojos (nebent ES pakeistų rėmimo politiką baltyminių augalų atžvilgiu).

Ekologai ir bitininkai – griežtai prieš

LŽI mokslininkas genetikos ir selekcijos specialistas, ekologinio judėjimo Lietuvoje vienas iš pradininkų Antanas Svirskis savo poziciją yra išsakęs jau ne kartą – jis yra griežtai prieš GMO. „Esu kūnu ir krauju prieš šitą baisią invaziją. Lietuva yra per maža šalis visokiems eksperimentams. Į šitą traukinį visada suspėsime, tikrai nereikia stengtis įšokti pirmiesiems. Ekologinė žemdirbystė yra visiškai nesuderinama su GM augalais“, – sako A. Svirskis.

Bitininkai jau šiandien susiduria su problemomis dėl GMO. „Būtų visiškai neįmanoma ekologinė bitininkystė ir sudėtinga bitininkystė apskritai kai ūkio šaka. Jei meduje būtų rasta GMO, prarastume eksporto galimybes, kaip jau yra atsitikę kai kurių šalių bitininkams“, – neigiamas pasekmes vardijo Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius, pridurdamas kad kiekviena nauja priemonė (šiuo atveju GMO) neturi trukdyti vystytis senoms jau esančioms ūkio šakoms.

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovai pasigenda nepriklausomų mokslinių tyrimų. Pasak jų, kol kas visuomenę pasiekia tik įrodinėjimai, kad GMO sveikatai nekenkia. Be to, nėra nuspręsta, kas likviduotų neigiamus padarinius, jei aplinkoje paplistų neigiama modifikacija.

„Manau, kad šiandien Europa dar nėra pasiruošusi įsileisti GMO. Nors šiandieninė ekonominė krizė gali daug ką pakeisti, kažkas gali iškristi iš ūkio grandinės, ir staiga gali pasirodyti, kad GMO yra labai geri ir reikalingi. Lietuva yra labai mažas sraigtelis ES, o labai norėtųsi, kad mes galėtume turėti savo svarią nuomonę“, – pabrėžė Vilniaus universiteto Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros docentė Lilija Kalėdienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai