Vilnius. Grūdų augintojai, supirkėjai ir perdirbėjai prognozuoja, jog šiemet derlius gali būti gausiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau baiminamasi, kad pritrūks lėšų iš ūkininkų derlių supirkti.

Verslas nori ilgesnių atsiskaitymo su ūkininkais terminų bei valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms, tačiau Finansų ministerija tvirtina, kad valstybės suteikiamų garantijų limitai jau yra išsemti.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstė grūdinių kultūrų augintojų prašymą numatyti lėšų šių metų derliaus, kuris yra apie 15-20 proc. gausesnis nei pernai, pirkimui. Grūdų supirkėjams pinigai reikalingi, nes neskolina bankai. 

Visiems trūksta lėšų derliui pirkti

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas posėdžio išvakarėse sakė, kad iš viso reikia nuo 250 mln. iki 500 mln. eurų. 

„Visiems trūksta lėšų nupirkti derlių – ir perdirbėjams, ir eksportuotojams“, – BNS teigė V. Ąžuolas, prognozuojantis, kad šiemet derlius bus apie 2 mln. tonų didesnis nei pernai.      

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas mano, kad grūdų supirkimo įmonių apyvartinėms lėšoms reikia apie 140 mln. eurų. „Neprašome paramos, tai būtų paskola, kuri būtų grąžinama“, – BNS teigė jis.

I. Jankauskas prognozuoja, kad supirkėjams atvėrus priėjimą prie apyvartinių lėšų, šių metų grūdų derlius būtų supirktas sklandžiai.   

„Lietuvos grūdų rinka yra pakankamai konkurencinga, nors joje dominuoja pirkėjai – jie nustato sąlygas, kokiomis bus perkami grūdai. Yra keletas stambių įmonių, veikia užsienio prekybininkai, kurie įkūrė čia įmones. Ta konkurencija neleidžia kainoms kristi. Manome, kad prekyba vyks pakankamai sklandžiai“, – aiškino I. Jankauskas.  

Tačiau, anot  asociacijos atstovo, nerimą kelia tai, kad apyvartinių lėšų pasiskolinti bankuose nepavyksta. 

„Gauname signalu, kad trūks pinigų, derlius didesnis nei pernai apie 15-20 proc., o pinigų tam derliui nupirkti nepadidėjo. Su tuo pačiu pinigų kiekiu per tą patį laikotarpį reiks supirkti padidėjusį derlių“, – aiškino I. Jankauskas.   

V. Ąžuolas tikisi, kad posėdyje banko ir kredito unijų atstovai atsakys, kokios jų finansavimo galimybės. 

„Bankai turi atsakyti, kiek jie pasiryžę skolinti, o ko negali, tada valstybė turi rūpintis, pavyzdžiui, mesti iš covidinių pinigų, iš kitų nepanaudotų lėšų, nes kitaip derlius liks nenupirktas. Čia klausimas ne kokiomis palūkanomis, o iš kur iš viso gauti pinigų“, – antradienį teigė komiteto vadovas.   

Pasak I. Jankausko, grūdų supirkėjams trūkstant apyvartinių lėšų, derlių iš ūkininkų pirks pigiau ir šie, nors prikuls grūdų daugiau nei pernai, dėl apkarpytų kainų negaus daugiau pajamų.   

“Tai būtų labai blogai, nes šie metai daugumai ūkininkų yra šansas įkvėpti gurkšnį oro nuo 2017 metų. Bet jeigu per kainų sumažėjimą bus suvalgytas prieaugis derlingumo, nepavyks“, – kalbėjo I. Jankauskas.  

Jeigu šiemet grūdų derlius būtų maždaug penktadaliu didesnis nei pernai, būtų prikulta beveik 6,7-7 mln. tonų, pernai derlius viršijo 5,5 mln. tonų.

Situacija aptarta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje

Trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas prognozavo, kad šiemet bus prikulta daugiau kaip 7 mln. tonų grūdų. 

„Gali būti ir rekordas – 7,5 mln. tonų“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete pareiškė K. Šimas.

Pasak jo, grūdų derliui supirkti šiemet reikėtų 1,5 mlrd. eurų. K. Šimo teigimu, siekiant išvengti finansų trūkumo reikėtų keisti grūdų supirkėjų atskaitymo su augintojais tvarką – leisti verslui susitarti dėl ilgesnių atsiskaitymų su ūkininkais, nes dabar reikalaujama pinigus sumokėti per mėnesį.

Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, negalėdami greitai sulaukti atlygio už priduotus grūdus labiausiai nukentėtų nedideli ūkininkai.

„Bėda yra ne stambiems ūkininkams, kurie turi sandėlius, džiovyklas, o smulkiems, kurie neturi kur pasidėti grūdų, jie juos iš lauko veža supirkėjams, o pastarieji, neturėdami pinigų, negali nupirkti“, – aiškino ministras. 

Žemės ūkio tarybos vadovas Aušrys Macijauskas tvirtino, kad žemės ūkis šiemet ypač pajuto finansavimo trūkumą. „Finansavimo kraneliai užsukami. Tiek ūkininkai, tiek perdirbėjai ir supirkėjai finansinių resursų šiemet turi žymiai mažiau nei ankstesniais metais“, – komiteto posėdyje sakė A. Macijauskas.  

Jis pabrėžė, kad supirkėjai skubina ūkininkus parduoti derlių ir siūlo mažesnes kainas. 

„Šiai dienai kainos labai numuštos – iki 130 eurų už toną. 40-50 eurų dabar kaina skiriasi nuo biržos kainos, kuri svyruoja nuo 170 iki 180 eurų už toną“, – teigė A. Macijauskas.  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) laikinasis vadovas Aidas Budrys tikino, kad bankai žemės ūkio sektoriui paskolų nemažina. Anot jo, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2019-ųjų sausio–birželio mėnesiais, naujų paskolų žemės ūkyje augimas siekė 12 proc. – paskolų suteikta 128 mln. eurų daugiau.

Vėliau išplatintame pranešime žiniasklaidai LBA nurodė, kad žemės ūkiui finansavimas skiriamas per paskolas bei įrangos, specialiosios technikos bei transporto priemonių lizingo sandorius. Skolinimo augimas prognozuojamas ir antrojoje 2020 metų pusėje.

„Nereikia pamiršti, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio segmentas yra nevienalytis, jame yra ne tik gamyba ar perdirbimu, bet ir prekyba bei tarpininkavimu besiverčiančių subjektų, kurių veiklos rizikos vertinimas gali būti skirtingas. Vyraujant neapibrėžtumui, segmento atsparumas krizei yra svarbus faktorius, tačiau tokiomis sąlygomis bankai kiekvieną atvejį linkę nagrinėti ir vertinti atskirai“, –  pranešime sakė A. Budrys.

LBA duomenimis, šiuo metu asociacijos narių valdomas paskolų žemės ūkiui portfelis sudaro apie 560 mln. eurų.

„Luminor“ banko vadovas Andrius Načajus pareiškė, kad bankai pinigų turi ir žemės ūkiui „mielai skolintų“, bet to negali daryti, nes įmonės neturi pakankamai nuosavų apyvartinių lėšų, todėl reikėtų valstybės garantijų.

Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad „laisvų limitų“ šiuo metu nėra. Jeigu būtų sprendimas didinti valstybės suteikiamų garantijų limitą, reikėtų keisti įstatymą. 

„Garantijų limitai jau išdalinti. Laisvo limito neturime, kurį galėtume skirti šiems tikslams“, – tvirtino D. Sadeckas. 

Įmonės “Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas parlamentarams sakė, kad šiemet bus sunkiau lietuviškus grūdus eksportuoti, nes kelios didelės rinkos užsivėrė.

Nebebus išvežama į Iraną 1,5 mln. tonų, 2 mln. tonų – į Saudo Arabiją, kuri ėmė bendradarbiauti su Rusijos grūdų augintojais. Taip pat derlius nebus gabenamas į Turkiją dėl pastarosios šalies valiutos nuvertėjimo.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas po posėdžio BNS sakė, kad greičiausiai apyvartinių lėšų žemės ūkio sektoriaus įmonėms dalybos bankuose prasidėtų leidus valstybei  teikti garantijas. Kitas būdas – laisvų lėšų ieškoti „Invegoje“ ar kitose priemonėse ir jas „permesti grūdininkams“.

„Tuos pinigus paskoliname. Nebūtinai tai turėtų būti lengvatinė paskola“, – teigė komiteto vadovas. Jis taip pat apgailestavo, kad žemės ūkis yra „iškritęs iš eksporto garantijų, eksporto laidavimo, faktoringo“ schemų.

„Pagaminau stalą, eksportuoju, tinka, gausiu viską, o jeigu miltus sumaliau, netinka. Bet tai ta pati eksportinė prekė“, – kalbėjo V. Ąžuolas. Jis taip pat pasigenda kitose šalyse esančios galimybės kaip užstatą bankams naudoti sandėliuose laikomus grūdus.

BNS, MŪ inf.