Vilnius. Nuo gamtos stichijų nukentėjusiems žemdirbiams žadama kompensuoti išlaidas, susijusios su nenugalimos jėgos aplinkybes (force majeure) liudijančių pažymų išdavimu, tačiau ūkininkams tai neleis pabėgti nuo sutartinių įsipareigojimų su supirkėjais.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad pažymos bus kompensuojamos, jei jos liudys su valstybės lygio ekstremaliąja situacija susijusias force majeure aplinkybes, dėl kurių žemdirbiai negalėjo įvykdyti sutartinių žemės ūkio veiklos įsipareigojimų. Force majeure pažymas nustatyta tvarka išduoda visi pagal veiklos teritorijas veikiantys Prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.

Pagalba bus teikiama pirmine žemės ūkio produktų gamyba užsiimantiems žemės ūkio veiklos subjektams, sumokėjusiems rūmams už pažymų išdavimą. Kompensuojama bus 100 proc. sumokėto atlygio, bet ne daugiau kaip 200 eurų už vieną pažymą.  Šias pažymas išduoda regioniniai Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jos ir kainuoja 200 eurų. Šią kainą nustatė Vyriausybė dar 1996 metais. 

Norėdamas gauti kompensaciją, pareiškėjas dėl jos turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažymos išdavimo dienos. Jei pažyma išduota iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos – per 1 mėnesį nuo ekstremalios situacijos paskelbimo.

ŽŪM teigia, kad kompensaciją galės gauti ir asmenys, anksčiau gavę tokias pažymas, jei jie atitiks nustatytus reikalavimus (pažyma išduota dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos nulemtų force majeure aplinkybių, o pats žemdirbys yra užsiimantis pirmine gamyba). Dėl anksčiau išduotų pažymų kompensavimo bus galima kreiptis per mėnesį nuo žemės ūkio ministro įsakymo, kuriuo nustatoma kompensavimo tvarka, įsigaliojimo.

Pateikus prašymą ir nustatytus dokumentus, NMA ne vėliau kaip per 15 darbo dienų turės juos įvertinti ir priimti sprendimą dėl paramos skyrimo. Per 10 darbo dienų nuo sprendimo skirti paramą priėmimo NMA apie tai informuos pareiškėjus ir išmokės jiems kompensacijas.

Viceministrė Ausma Miškinienė jau anksčiau yra sakiusi, kad sausros – ekstremalios situacijos – paskelbimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis.

„Net force majeure pažyma nėra šimtaprocentinis garantas, kad bus atleidžiama nuo įsipareigojimų, prisiimtų pagal privačių subjektų sutartis. Mes sudarysime galimybes atleisti pareiškėjus nuo atsakomybės už ES ir nacionalinės paramos priemonių įsipareigojimų nevykdymą tais atvejais, kai jie nevykdomi dėl stichinės sausros, tačiau negalime reguliuoti privačių sutartinių santykių ir įsipareigojimų vykdymo“, – dar liepą aiškino A. Miškinienė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Karolis Šimas pažymi, kad kiekvienu atveju iškilus sunkumams vykdyti sutartinius  įsipareigojimus reikia kreiptis į grūdų pirkėjus ir kartu įvertinti bei spręsti  situaciją, kaip įsipareigojimai pagal sutartį galėtų būti įvykdyti.

Iki šiol Lietuvoje tik daugiau kaip 20 ūkininkų kreipėsi dėl šių pažymų, nes supirkėjų buvo įtikinti, kad jos nepadės išvengti įsipareigojimų laikytis sutarčių.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis, dėl pažymų kreipėsi tik tie ūkininkai, kurie ketina dėl sutarčių vykdymo kreiptis į teismą.

MŪ inf.