Kaunas. Tik 5,6 proc. visų Europos Sąjungos ūkių valdo ūkininkai, jaunesni nei 35 metų, o daugiau kaip 31 proc. sektoriuje dirbančiųjų yra vyresni nei 65 metų amžiaus. Lietuvoje jauni ūkininkai sudaro apie 14 proc.

Nepaisant tikslinių ir papildomų paramos priemonių, siūlomų pagal BŽŪP du ramsčius, statistiniai duomenys rodo, kad šiame sektoriuje jaunų ūkininkų procentas vis dar yra gana žemas. Tai kelia didelį susirūpinimą visoje Europoje.

„Jauniesiems ūkininkams turi būti siūlomos ilgalaikės perspektyvos, sukuriant tinkamą infrastruktūrą, sudarant geresnes sąlygas gauti paslaugas. Kuriant jaunimui palankią infrastruktūrą ir siekiant didesnio  veiksmingumo, turime panaudoti visų ES politikos sričių teikiamą sinergiją, taip pat nacionalinio ir vietos lygmens priemones“, - Bulgarijos sostinėje Sofijoje vykstančioje  neformalioje Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų Taryboje kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Senėjimo kaimo vietovėse problema aktuali daugumai ES valstybių narių. Tai iš dalies galima paaiškinti bendromis demografinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis tendencijomis. Tačiau žemės ūkiui būdinga tam tikra specifika: gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas kaimo vietovėse reikalauja veiksmingų sprendimų jauniems žmonėms pritraukti į žemės ūkio sektorių ir kaimo vietoves.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje startuoja nauja programa, kurios tikslas padėti jaunoms šeimoms įsigyti nuosavą būstą būtent regionuose. Ši programa turėtų koreliuoti su parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Viso registruotų ūkininkų skaičius 2018 metų pradžioje Lietuvoje siekė 122539, iš jų jaunųjų ūkininkų buvo 17676 (14,4 proc.). 2007–2018 metų laikotarpiu pasinaudojusių parama pagal priemonę skirtą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui jaunųjų ūkininkų skaičius siekia 3637.

Airijoje ūkininkų amžius taip pat didžiulė problema. Šioje šalyje pusę ūkininkų yra vyresni nei 55 metų, o trečdalis yra jau pasiekę pensinį amžių. Ne lengviau ir Bulgarijoje, kur 56 proc. ūkininkų yra vyresni kaip 55 metų.

ŽŪM, MŪ inf.