Elektroniniai žurnalai: dar ne visiems ūkininkams įveikiama užduotis
2021-10-12
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Kaunas. Vietoje popierinių žemės ūkio veiklos žurnalų ūkininkams neišvengiamai teks pildyti elektroninius. Diskusija, kad pastarųjų nebus, nebevyksta: kalbama apie tai, kaip reikės elektroninius žurnalus užpildyti kiekvienam ūkininkui. 

Lietuvos ūkininkų sąjungą (LŪS) užplūdo sunerimusių ūkininkų klausimai, kaip reikės įgyvendinti naujus reikalavimus ir per nepamatuotai trumpą laiką suvesti duomenis apie atliktus lauko darbus naudojantis Paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS).

Todėl LŪS organizavo nuotolinę diskusiją „Iššūkiai ūkininkams vykdant prievolę pildyti elektroninius žurnalus“. Į ją pakvietė visų su elektroninių žurnalų sistema susijusių institucijų – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽUIKVC) – atstovus.

RVAC 21 09 30

Šioms institucijoms iš anksto LŪS pateikė net tris dešimtis klausimų, tikėdamasi bent į dalį jų sulaukti atsakymų.

Į diskusiją prisijungė daugiau negu 170 dalyvių. Tai rodo, kad klausimas ūkininkams tikrai aktualus.

Pasak LŪS pirmininko Raimundo Juknevičiaus, skaitmenizavimo kryptimi žemės ūkiui nori nenori tenka judėti, todėl elektroniniai žurnalai galbūt nebus toks baisus baubas, kai apie juos žemdirbiai žinos daugiau. Tačiau skaitmenizacija turi būti tokia, kad padėtų ūkininkams dirbti, o ne trukdytų.

Anot R. Juknevičiaus, ūkininkų patirtis pildant elektroninius žurnalus labai skirtinga. Vieni dar nėra bandę sistemoje dirbti, kiti jau savarankiškai pildė žurnalus ir turi specifinių klausimų. Yra ir bendrų neaiškumų dėl PPIS veikimo. Be to, žurnalų pildymo paslaugas teikia konsultantai, jiems irgi kyla klausimų, kaip išvengti klaidų.

Kokia žurnalų pildymo prasmė, kas duomenimis naudojasi? 

Ne vienam ūkininkui iki šiol nėra aiški ir pati elektroninių žurnalų paskirtis: kam reikia duomenų, kas jais naudojasi? Ūkininkai išsakė pastabų, kad tai tik darbas dėl darbo, kurį per patį darbymetį jie turi atlikti. Vieša paslaptis, kad daugeliui žemdirbių tai yra „misija neįmanoma“, todėl jie privalo samdyti pagalbininkus iš šalies, kurie „suveda duomenis“ į žurnalus.

Kaip paaiškino ŽŪM atstovė Rasa Motiejaitė, ūkio veiklos žurnalai pildomi daug metų, tik jie buvo popieriniai. Problema paaštrėjo, kai nebeliko galimybės pildyti popierinius žurnalus. Kai kurie jų ir nepildė nuolat, o tik tuomet, kai būdavo patikros. Tuo tarpu elektroninėje erdvėje didėja kontrolė, todėl prievolė tampa privaloma, ir šių darbų ūkininkai negalės taip paprastai atidėlioti.

Pasak ŽŪM atstovės, viena priežasčių pildyti ūkių veiklos elektroninius žurnalus yra galimybė užtikrinti kontrolę dalyvaujančiųjų KPP priemonėse. To reikalauja ir Europos Komisijos auditoriai, tikrinantys, kaip ministerija užtikrina pareiškėjų kontrolę. 

PPIS sistema susideda ir kelių dalių. Joje yra tiek augalų apsaugos produktų, tiek trąšų naudojimo žurnalai ir kt. Diskusijos dalyviai teiravosi, kiek ūkininkų elektroninėje erdvėje jau yra užpildę minėtus žurnalus.

PPIS sistemą administruoja ŽŪIKVC. Kaip teigė ŽŪIKVC specialistė Raminta Vitkauskienė, šiemet Pievų tvarkymo žurnalą užpildė apie 800 pareiškėjų, Trąšų ir kalkinimo – per 400 pareiškėjų, atliktų darbų pagal veiklas – apie 800 pareiškėjų. Taigi, kol kas skaičiai nėra dideli.

Terminai ūkininkų netenkina

Diskusijos dalyviai daug klausimų turėjo dėl augalų apsaugos produktų žurnalo pildymo terminų. Reikalaujama tai padaryti per 24 val. panaudojus produktus. Būna atvejų, kai ūkininkas negali to padaryti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dingus internetui, kai ne pats pildo, o prašo konsultanto, bet pasitaiko nedarbo diena, o purkšti laukus reikia nedelsiant ir t. t.

Kaip paaiškino ŽŪM specialistė R. Motiejaitė, šis terminas bus peržiūrėtas ir ketinama jį pakeisti į 2 darbo dienas. Ūkininkai buvo siūlę ir 5 dienų terminą, bet, pasak ministerijos atstovės, toks per ilgas.  

R. Motiejaitės teigimu, kai kurių žurnalų pildymo terminus tikslinga suvienodinti, tikslinga būtų ir kai kuriuos žurnalus apjungti, kad nereikėtų pareiškėjams, dalyvaujantiems tam tikrose programose, pildyti dviejų atskirų žurnalų. Pažadėta, kad visi šie dalykai bus sprendžiami.

Augalų apsaugos produktų naudojimo patikras atliekančios VAT direktorius Sergejus Fedotovas priminė, kad nepildantiems žurnalų ūkininkams, t. y. už augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus, gresia baudos. Iki šiol jos buvo palyginti nedidelės ir siekė 60-120 eurų. Nuo lapkričio 1 d. baudos didėja kelis kartus ir sieks nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų (pastaroji būtų už pakartotinį nusižengimą).

Planuojamos sąsajos su kitomis ūkio valdymo programomis

Elektroninėmis priemonėmis besinaudojančių ūkininkų nuomone, PPIS sistemą būtų tikslinga sujungti su kitomis ūkių veiklos programomis, pavyzdžiui, Agrosmart ar Geoface ir pan. Tuomet nereikėtų kelis kartus vesti tų pačių duomenų. Būtų naudinga ir mobilioji aplikacija, kad ūkininkas tiesiog lauke galėtų suvesti, tarkime, pesticidų panaudojimo duomenis.

Kaip sakė R. Vitkauskienė, šiuo metu šie klausimai pradėti spręsti. Derinamos sutartys su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, su Geoface ir kai kurių kitų įmonių sukurtais ūkių valdymo įrankiais, kad ūkininkams nereikėtų papildomai pildyti kelių sistemų.

VAT direktorius S. Fedotovas pridūrė, jog planuojama sukurti ir mobiliąją aplikaciją augalų apsaugos produktų žurnalui.

Daugybė techninių klausimų

Diskutuojant dėl PPIS sistemos pildymo, išryškėjo, jog yra daug ūkininkams neaiškių techninių klausimų. Todėl prieita išvados, kad ŽŪIKVC turėtų dažniau organizuoti mokymus, kurių metu žemdirbiams išaiškintų rūpimus dalykus.

Vis dėlto ne visi žemdirbiai sugebės užpildyti elektroninius ūkio veiklos žurnalus. Tiems, kurie neturi reikiamų kompiuterinio raštingumo kompetencijų ar prisijungimo per elektroninius valdžios vartus, teks prašyti konsultantų (pavyzdžiui, seniūnijų, savivaldybių darbuotojų) pagalbos. Tačiau šiuo atveju susiduriama su dilema, ar būtina atskleisti savo duomenis tretiesiems asmenims.

Pasak diskusijos dalyvių, jei neišvengiamai ūkininkai bus priversti samdytis konsultantus, turi būti galimybė konsultantams prisijungti prie žurnalų sistemos ne per elektroninę bankininkystę, kad ūkininkui nereikėtų atskleisti su prievole visai nesusijusių asmens duomenų. Tačiau kyla klausimas, kaip tuomet identifikuoti prisijungusį asmenį?

Diskusija paskatins tobulinti sistemą

Diskusijos metu aptarta ir daugiau įvairių tiek bendro pobūdžio, tiek techninių PPIS sistemos naudojimo ir joje esamų žurnalų pildymo klausimų. Į kai kuriuos jų atsakyta, kitiems išspręsti dar reikės laiko.

Pasak R. Juknevičiaus, šis pasitarimas tik pradžia sistemos tobulinimo darbų, kuriuos iki pavasario galima atlikti, kad ūkininkai galėtų sklandžiai pildyti tuos žurnalus.

„Kai kurie klausimai išsiaiškinti, bet liko ir neišspręstų dalykų. Yra ryžtas visų pusių pratęsti darbą, ir ateityje gal galėsime konstatuoti, kad neišspręstų dalykų neliko“, – apibendrindamas diskusiją sakė LŪS pirmininkas R. Juknevičius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai