Vilnius. Pagal dabar galiojantį įstatymą Lietuvoje leidžiama auginti ir perdirbti tik pluoštinių kanapių sėklas bei pluoštą. O kitos augalo dalys (žiedynai, lapai ir pan.) yra už įstatymo ribų.

Tačiau ne paslaptis, kad siekdami didesnio uždarbio kanapių augintojai ir supirkėjai minėtas augalo dalis realizuoja. Tokia situacija ilgai tęstis negali, todėl siekiama, kad įstatymai leistų perdirbti ir naudoti visą augalą.

Naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimų projekto rengimas užtruko beveik metus. Seime rudens sesijoje buvo aktyviai svarstyti minėto įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti viso augalų perdirbimą ir naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus ir žiedadulkes. Tačiau iki įstatymo priėmimo taip ir neprieita.

Lapkričio mėnesį Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) apsvarstė ir pritarė naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-3195(2)) ir jį pateikė svarstyti Seimui. Tačiau lapkričio 20 d. Seimo valdybos posėdyje buvo nuspręsta, kad reikia dar papildomai užsakyti nepriklausomą ekspertinį įvertinimą. Taip ir buvo padaryta.

Į ką ekspertai atkreipia dėmesį

Šią savaitę buvo gautos dviejų nepriklausomų ekspertų (Vytauto Didžiojo universiteto ir advokatų profesinės bendrijos „Constitus“) išvados. Jos iš esmės yra teigiamos. Ekspertinė išvada patvirtino – įstatymo projektas atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Neigiamas poveikis Lietuvos pluoštinių kanapių augintojams ir kitiems pluoštinių kanapių produktų bei gaminių rinkos dalyviams neįžvelgiamas. Taip pat pabrėžiama, kad pateiktas įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal ES teisės aktus ir tarptautinėms konvencijoms.

Nepriklausomi ekspertai pateikdami išvadą atkreipė dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymus, kad ne didesnis nei 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio (THC) – psichotropinės medžiagos, randamos kanapėse – kiekis yra laikytinas nekenksmingu žmonių sveikatai. Taip pat Europos Sąjungos (ES) Bendrasis teismas yra nusprendęs, kad ES šalys narės yra laisvos apsispręsti dėl pluoštinių kanapių produktų ar gaminių reguliavimo, numatant atitinkamus THC kiekius ir jų vartojimo paskirtį.

Anot ekspertų, daugelis ES šalių jau apsisprendė, įskaitant Bulgariją, Suomiją, Prancūziją, Vengriją, Airiją, Lenkiją, Slovakiją, Švediją, Jungtinę Karalystę, kur produktai iš pluoštinių kanapių, turintys ne daugiau, kaip 0,2 proc. THC, yra nebelaikomi neteisėtomis narkotinėmis medžiagomis.

Kaimo reikalų komitetas pritaria

Gautas ekspertų išvadas šią savaitę apsvarstė ir KRK, kuris yra pagrindinis naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymo projekto rengėjas. KRK ekspertų išvadoms pritarė.

„Šiomis išvadomis ekspertai patvirtinta, kad Kaimo reikalų komiteto parengtas naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo projektas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą, neprieštarauja Lietuvos įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines konvencijas“, - rašoma KRK pranešime.

Pasak KRK pranešimo, Seimui teikiamas projektas išdėstomas nauja redakcija, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, patikslinamos sąvokos, įtvirtinamos pluoštinių kanapių auginimo, kanapių produktų gavimo ir gaminių gamybos, jų tiekimo rinkai, importo sąlygos. Projektu siekiama aiškiai apibrėžti tiek pluoštinių kanapių produktus, tiek pluoštinių kanapių gaminius.

Priėmus šį projektą, visa su pluoštinėmis kanapėmis susijusi veikla būtų susisteminta viename pagrindiniame teisės akte, kuris turėtų būti įgyvendintas priimant įgyvendinamuosius teisės aktus.

Projektu, be kita ko, siekiama sudaryti galimybę perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis ir leisti rinkai tiekti ne vien tik pluoštą ir sėklas ar šių sėklų produktus, bet ir iš kitų pluoštinių kanapių dalių gautus produktus. Pluoštinių kanapių gaminių ir produktų gamyba, taip pat tiekimas rinkai būtų leidžiamas tik tais atvejais, kai tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc.

Siekiama, kad šį projektą Seimas svarstytų neeilinėje sesijoje, jeigu tai nepavyktų, projektą Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje.

Proveržis didelis, bet rinka nesubalansuota

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad toks ilgas įstatymo pakeitimų svarstymas tikrai nenaudingas Lietuvai, nes daug ūkininkų domisi kanapių auginimo ne tik pluoštui ar sėkloms, bet ir kitoms reikmėms galimybėmis. Pagal pernai augintų veislių sąrašą matyti, kad pasėlių struktūroje net du trečdaliai kanapių plotų buvo auginama būtent biomasei. O ji (žiedynai, lapai ir kt.), kaip žinome, mūsų šalyje tebėra „pilkojoje zonoje“, už įstatymo ribų.

„Siekiant aiškumo, skaidrumo ir ūkinės laisvės, kad mūsų ūkininkai galėtų konkuruoti su kitų šalių, ypač kaimyninių, kanapių augintojais, teisinio reglamentavimo klausimai turėtų būti sprendžiami sparčiau. Šiuo požiūriu mus jau aplenkė ir kaimynai latviai“, - pastebi R. Čiūtas.

Latvijoje nuo šių metų sausio 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai irgi atvėrė galimybes laisvai auginti bei naudoti pluoštines kanapes tiek biomasei, tiek visiems kitiems tikslams. Pluoštinės kanapės kaimyninėje šalyje legalizuotos ir traktuojamos kaip žemės ūkio augalai, o ne narkotikų šaltinis. Pasak R. Čiūto, pasaulyje jau aiškiai skiriamos pluoštinės kanapės kaip žemės ūkio augalai nuo narkotinių kanapių – marihuanos.

Šią žiemą KAPVIA šalies rajonuose organizuotų seminarų metu vykdė apklausą, kiek žemdirbiai norėtų pavasarį sėti pluoštinių kanapių, kokių veislių sėklų pageidautų. „Duomenys rodo, kad ūkininkai nusiteikę gana optimistiškai ir ketina kanapių plotus plėsti. Kita vertus, labai spartus pluoštinių kanapių auginimo vystymasis kelia ir tam tikrą susirūpinimą: kokia susiformuos rinkoje esančios žaliavos pasiūla ir paklausa“, - sako R. Čiūtas.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad kanapių auginimo ir perdirbimo verslas neabejotinai perspektyvus, bet tikintis sėkmės reikia labai gerai orientuotis rinkos pokyčiuose

Lietuvoje pastaraisiais metais kanapių auginimo plotai padvigubėjo, o štai kitose pasaulio šalyse šio verslo plėtra nepalyginamai intensyvesnė. KAPVIA turimais duomenimis, pavyzdžiui, JAV pernai pluoštinių kanapių plotai išaugo net 45 kartus! Tokie staigūs pokyčiai sukelia rinkos svyravimus. Tampa nebeaišku, ar yra perteklius, ar nėra. Informacija dėl pasiūlos ir paklausos darosi prieštaringa.

„Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą aišku, kad pluoštinių kanapių panaudojimas, jų žaliavos ir produktų paklausa yra sparčiai auganti, kadangi jos tinka labai įvairiose srityse. Kita vertus, dėl kanapių panaudojimo farmacijos ir kosmetikos pramonėje yra tam tikrų trukdžių, ypač Europos Sąjungoje, nes dar nėra išspręstas šių produktų vartojimo rinkos reglamentavimas. Todėl paklausa kanapių biomasei, ypač tai, kuri nepasižymi aukšta kokybe, yra sumažėjusi. Išvada tokia, kad mes turime ne tik džiaugtis kanapių plotų plėtra, bet ir mokytis, kaip iš jų gauti ir paruošti aukštos kokybės biomasę“, - apie perspektyvas kalba R. Čiūtas.

Pasak KAPVIA vadovo, gera žinia yra ta, jog rinkoje sparčiai auga kanapių sėklų panaudojimas maisto pramonėje. Poreikis sėkloms, prognozuojama, didės. Be to, atsiranda vis daugiau galimybių panaudoti ir kanapių pluoštą. Todėl nebūtina orientuotis tik į kanapių žiedynus ar kitą farmacinę biomasę.

Pluoštinės kanapės pasaulyje vadinamos ateities augalu, nes jos ypač vertinamos kaip ekologiška kultūra, kuriai nereikia didelių kiekių mineralinių trąšų ar cheminių apsaugos priemonių. Žinant dabartinius ES siekius pasukti „žaliuoju kursu“, daugeliui įprastų chemizuoto intensyvaus žemės ūkio augalų ateina sunkesni laikai, o kanapės tampa dėmesio verta alternatyva.    

 MŪ inf.