Akademija / Vilnius. Ekoschemos – nauja rėmimo programa – tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paini ir sudėtinga, tačiau esmingai naujų ir žemdirbiams nežinomų dalykų čia beveik nėra – ne vieną priemonę ūkininkai jau ir dabar taiko ūkiuose.

Naujuoju 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu 25 proc. (753,1 mln. Eur) tiesioginių išmokų numatyta skirti ekoschemoms. Žemdirbiai, savanoriškai įgyvendinę daugiau priemonių, negu privaloma pagal bazinius reikalavimus (GAAB ir VR), gaus ketvirtadaliu daugiau tiesioginių išmokų, nei nusprendę ekoschemose nedalyvauti.

Šiuo metu aktyviai diskutuojama, kaip tiksliai apibrėžti kompleksines ekoschemas, pagal kurias numatyta 11 veiklų: aukštesnio standarto sėjomaina (minimaliai 4 laukai), tarpiniai pasėliai, azotą fiksuojantys tarpiniai pasėliai, daugianariai pasėliai / įsėlis, sertifikuotos sėklos naudojimas, kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių pupinių žolių juostos, papildomos augalų juostos prie vandens telkinių, migruojančių paukščių apsauga ir jų daromos žalos prevencija ir neariminė žemdirbystė / tiesioginė sėja.

Būti realistais, ieškoti kompromisų

Į diskusijas įsitraukė ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslo darbuotojai – patyrę savo sričių ekspertai. LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė pabrėžė, kad rengiant ir tikslinant ekoschemų veiklas, reikia būti realistais ir ieškoti kompromisų.

„Galima turėti labai didelių ambicijų keisti iš esmės žemės ūkio augalų auginimo technologijas, labai apriboti augalų apsaugos produktų, trąšų naudojimą, tačiau privalome suprasti, kad reikalavimai turi būti realūs, nes juos įgyvendinti turės žemdirbiai įvairiomis, dažnai kintančiomis, gamtinėmis ir rinkos poreikių sąlygomis.

Būtina labai gerai aptarti kiekvieną veiklą, kad neliktų neaiškumų. Į dabartinį diskusijų etapą yra pakviesti socialiniai partneriai, tarp jų ir žemdirbiai, ir mokslo darbuotojai. Tai labai teisingas kelias, nes nuomonių įvairovė padeda rasti optimalius sprendimus“, – mano R. Semaškienė.

Schemos turi būti aiškiai suvokiamos ir praktiškai įgyvendinamos

Pasak R. Semaškienės, svarbu taip sudėlioti ekoschemas, kad žemdirbiams jos būtų aiškiai suvokiamos ir praktiškai įgyvendinamos. Vis tik pagrindinis kiekvieno ūkio siekis yra dirbti pelningai ir šis kriterijus turi būti išlaikytas, kitaip ūkininkavimas netektų patrauklumo.

„Daug ką galime sudėlioti į lentynas, subraižyti į lenteles, sugalvoti įvairias dėliones ir skaičiavimus, vis tik turime išlikti realistai: gamta tikrai įneš savo korekcijų, nes ji kasmet pateikia siurprizų, deja, dažniausiai nemalonių.

Žemdirbys kasmet sprendžia klausimus, kurie netelpa į jokias schemas. Svarbu nenukrypti į mažai reikšmingus reikalavimus. Visi turime būti suinteresuoti, kad žemdirbiai galėtų mus aprūpinti atsakingai ir patikimai Lietuvoje užaugintų grūdų duona“, – sako R. Semaškienė.

Kartu ji pasidžiaugė mūsų ūkiuose jau pasiektu aukštu augalininkystės technologijų lygiu. Tai akivaizdžiai liudija puikiai prižiūrimi pasėliai, užauginami aukšti derliai. „Kažkada žavėjomės laukų vaizdais Vakarų Europoje, dabar lygiai tokius pačius laukus matome ir savo šalyje. Ūkių pažanga yra akivaizdi. Ūkininkai jau naudoja integruotas augalų apsaugos priemones, tręšimo planus ir kitus tiksliojo ūkininkavimo įrankius“, – aukštą žemdirbystės lygį pabrėžia R. Semaškienė.

Lietuvos dirvožemiai iš prigimties prastoki

Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza sako esąs tikras, kad Lietuvoje turi būti naudojami visi žemės dirbimo būdai. Todėl į klausimus, ar ateityje bus taikoma tiesioginė sėja (no-till technologija), ar bus taikoma juostinė sėja, ar bus žemė ariama, atsakymas yra vienas – taip, bus.

„Kodėl teigiu, kad išliks visi žemės dirbimo būdai? Norint tai suprasti, reikia grįžti prie mūsų dirvožemių kilmės. Atvirai pasakysiu: pagal prigimtį mes turime labai prastus dirvožemius. Nemaža dalis mūsų dirvų turi mažai maisto medžiagų, yra rūgščios reakcijos, akmenuotos, kalvotos. Tiesiog pagal prigimtį jos yra nederlingos. Be to, yra linkusios supulti, sukietėti, sutankėti, užmirkti. Todėl teigiamas dirvožemių savybes tenka atstatyti juos dirbant mechaniškai“, – sako V. Feiza.

Pagal granuliometrinę sudėtį mūsų dirvožemiuose yra apie 50 proc. smėlio dalelių, o tai yra silicio oksidas. Šis mineralas turi savybę kietėti, tankėti. O štai molio dalelių mūsų dirvožemiuose yra mažai, nors būtent molio dalelės turi labai didelį paviršių ir kaupia augalams reikalingas medžiagas: fosforą, kalį ir kitas.

„Žodžiu, mūsų dirvos iš prigimties yra prastos ir organinė medžiaga yra vienas iš pačių geriausių būdų didinti žemės našumą ir derlingumą. Organikos dirvoje gali pagausinti tik augalai, tiksliau, jų liekanos – tai sena agronominė tiesa.

Svarstymuose, kokios ekoschemos galėtų būti taikomos, priėjome išvados, kad vis tik pradžių pradžia turėtų būti sėjomaina. Todėl mes į pirmąją vietą keliame sėjomainą, o tai reiškia, kad už aukštesnio standarto ne mažiau kaip 4 laukų sėjomainos išlaikymą galėtų būti duodama daugiausia ekoschemos taškų“, – sako V. Feiza. Tiesa, kaip aukštesnio standarto sėjomainos realiai galėtų įgyvendinti mažieji ūkiai (iki 30 ha), kol kas atsakymo nėra.

Jis priduria kalbėjęs ne su vienu ūkininku, kurie neslepia, kad po daug metų taikytos neariamosios technologijos nori atsiprašyti plūgo. „Ekoschema veiklų sąraše yra numatyta parama už beariminį žemės dirbimą ir siūloma ji taikyti penkerius metus. Labai pritariu penkerių metų laikotarpiui, nes per tiek laiko ūkininkui paaiškės, ar jo konkrečiame lauke tinka naudoti neariamąjį žemės dirbimą“, – sako V. Feiza.

Tarp veiklų yra reikalavimas per žiemą palikti žemės paviršių dengiančius tarpinius augalus. Mokslininko patarimas būtų prieš žiemą, baigiantis vegetacijai, augalų masę privoluoti sunkiaisiais volais. Taip augalai turėtų kontaktą su dirva, saugotų ją nuo ardančio lietaus poveikio. Būna atvejų, kad ilgą šiltą rudenį tarpinių pasėlių augalai spėja visiškai užaugti ir net subrandinti sėklas (ridikai, garstyčios). Šiuo atveju volavimas irgi būtų labai naudingas: nutrauktų vegetaciją anksčiau, kol sėklos dar nesubrandintos.