Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Agropolitika
Ekoschemos: kompromisų paieška
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Žemdirbiams neramiai žvilgčiojant į kalendorių ir nuogąstaujant, ar laiku Europos Komisijai bus pateiktas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad diskusijose pavyko pasiekti kai kurių kompromisų.

Spalio viduryje pristatytos ir sukėlusios didžiulį ūkininkų nepasitenkinimą ekoschemos tebetobulinamos. Trečiadienį nuotoliniame parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje pokyčius pristačiusi ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė teigė, kad yra pozicijų, ties kuriomis pavyko pasiekti tam tikrų kompromisų po diskusijų su socialiniais partneriais. 

Kompleksinėje ekochemoje, veiklose, susijusiose su ariamąja žeme, atsisakyta humuso balanso skaičiavimo, išplėstas dirvą gerinančių augalų sąrašas (ir jis yra nebaigtinis). Sutrumpintas tarpinių pasėlių išlaikymo terminas, juose bus galima ganyti gyvulius. Į daugianarių pasėlių auginimą įtraukta posėlio galimybė, čia irgi leidžiama ganyti gyvulius. Numatant sertifikuotos sėklos naudojimą, atsisakyta augalų sąrašo, tad ketinama remti ir žolinių augalų sertifikuotos sėklos naudojimą.

Bioversija 22 02 02

Į kraštovaizdžio elementų sąrašą įtrauktos senos sodybvietės. Nupjovus trumpaamžių medingųjų augalų juostą, masę bus galima smulkinti. Atsisakyta sėjos termino taikymo daugiamečių žolių juostoms, į leistiną žolių sąrašą įrašytos varpinės žolės, įsipareigojimų laikas sutrumpintas iki 3 metų (buvo siūlyta 5 metai).

Pasak J. Stakėnienės, dėl neariminės žemdirbystės vyko daug diskusijų ir galiausiai nuspręsta taikantiems šias technologijas nebereglamentuoti dirvos dirbimo gylio, kaip buvo pirminiame siūlyme. Patikslinta, kad, neapverčiant dirvos, galimi įvairūs dirbimo būdai be plūgo. Planuojama remti ir pievų atsėjimą akėčiomis.

Tvarkant sodus ir uogynus palankiu gamtai būdu, glifosatą bus galima naudoti ne daugiau kaip vieną  kartą per metus, sumažintas privalomų įrengti feromonų gaudyklių skaičius. Tausojančioje vaisių, uogų ir daržovių programoje į sąrašą įrašytos ir uogos, įsipareigojimų laikas sutrumpintas iki 3 metų (buvo siūlyta 5). Ganant gyvulius ir ekstensyviai tvarkant pievas planuojama leisti smulkinti ir paskleisti žolės likučius. 

„Taip pat bus pasiūlytos išmokos ekologiniams ūkiams bei ūkininkaujantiems nenašiose žemėse ir laikantiems gyvulius. Šiuo metu išmokų dydžiai yra skaičiuojami ir artimiausiu metu juos turėsime“, - sakė J. Stakėnienė.

Anot jos, problemiškiausias šiuo metu – gyvūnų gerovės klausimas, dar nėra sutarta dėl gyvūnų ekoschemos, tačiau diskutuojama su mokslininkais, gyvulininkystės atstovais, vertinami pasiūlymai.

Vis dėlto žemdirbių atstovai pasigedo spartesnio darbo ir nuogąstavo, kad laikas sparčiai tirpsta, tačiau visaapimančio Strateginio plano dar nesimato. „Kai kalbame apie Strateginio plano pažangą, norėtųsi jį matyti jau kaip vientisą dokumentą ir tuomet būtų galima nesunkiai sekti, kas jame keičiasi. Dabar matome atskirus fragmentus ir nesame įsitikinę, ar tie susitarimai dėl GAAB, valdymo reikalavimų, ekoschemų yra baigtiniai ar jie keisis“, - daugiau aiškumo prašė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Mažėja parama ūkininkaujantiems nenašiose žemėse

Posėdyje pristatytos paramos galimybės mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Pasak J. Stakėnienės, susitikimuose su žemdirbiais pradinis pasiūlymas dėl paramos tokioms vietovėms buvo sutiktas neigiamai, tad, įsiklausius į kritiką, ieškota kitokių sprendimų. 

„Kas keičiama: kitokia proporcija kompensuotume didelio nepalankumo žemėse ūkininkaujančių negautas pajamas. Jei anksčiau buvo 80 proc., dabar siūlome 75 proc. Mažesnio nepalankumo buvo 65 proc., dabar – 50 proc. Numatytas 87,5 mln. eurų biudžetas, tačiau įsiklausius, kad suma yra maža, radome kompromisą: išmokos ūkininkaujantiems nenašiose pievose ir laikantiems gyvulius galėtų keliauti į I ramstį, būtų viena iš ekoschemų. Ta suma per penkerius metus mūsų preliminariais skaičiavimais sudarytų apie 25 mln. eurų“ , - kalbėjo ŽŪM atstovė.

Jos teigimu, tiems, kas mažiau palankiose vietovėse dirba daugiau kaip 200 ha ariamos žemės, numatoma išmoką mažinti 50 proc. Vidutinė išmoka intensyvaus karsto ir potvynių teritorijose, palyginti su dabartine išmoka, mažėtų apie 15 proc. (nuo 42,5 iki 36,1 Eur/ha).

„Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, vidutinės išmokos ūkininkaujantiems nenašiose žemėse mažėja apie 15 proc. – tiek, kiek sumažėja Kaimo plėtros vokas“, - sakė J. Stakėnienė, pabrėždama, kad jei anksčiau visa nenašių žemių išmokų suma buvo priskiriama „žaliajam vokui“, tai šiame laikotarpyje – tik 50 procentų. 

Nors J. Stakėnienė teigė, kad į žemdirbių kritiką atsižvelgta, jos nestigo ir parlamentinio komiteto posėdyje. Lietuvos žemė ūkio tarybos ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė sutiko, kad ieškant sprendimo yra pasistūmėta, tačiau įvardytieji skaičiai netenkina.

„Šiandien nėra nė vienos schemos, nė vienos sistemos, kurioje būtų taip drastiškai nuimami pinigai. Ūkiai patiria nuostolių, negauna dalies pajamų, tad sunku suvokti, kad šitaip mažinamos išmokos... Mes niekaip neišsiaiškiname, kodėl ministerija kirto būtent per šią šaką“, - piktinosi D. Karalevičienė.

Vis dėlto žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad mažėjimas nėra toks drastiškas, kokį piešia žemdirbių atstovai, kita vertus, „yra sričių, kurios nukenčia dar daugiau“. „Norėčiau būti tuo geruoju Kalėdų Seneliu ir visiems po lygiai padalyti, bet taip nėra, nes yra prioritetai, Vyriausybės programa...“, - kalbėjo ministras.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos