Briuselis. Beveik pusė visų konkurencijos pažeidimų žemės ūkyje susiję su kainų nustatymo susitarimais, kuriuos sudaro perdirbėjai, nustatantys didmeninę (pvz., cukraus ir miltų) kainą, arba perdirbėjai ir mažmenininkai, nustatantys mažmeninę kainą (pvz., pieno produktų, mėsos ar saulėgrąžų aliejaus).

Tai nurodoma Europos Komisijos pirmąkart paskelbtoje konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio sektoriui ataskaitoje. Europos konkurencijos institucijos žemės ūkio sektoriuje atliko 178 tyrimus. Daugiau kaip trečdalis tyrimų susiję su žemės ūkio produktų perdirbėjais, kurie kartu su ūkininkais sudaro didžiausią skundų teikėjų grupę.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos konkurencijos institucijų veikla gali padėti ūkininkams geresnėmis sąlygomis parduoti savo produktus stambiems pirkėjams arba kooperatyvams.

Ataskaitoje nurodyta keletas atvejų, kai Europos konkurencijos institucijos nutraukė stambių pirkėjų taikomą praktiką, kuria siekiama sumažinti ūkininkams mokamas kainas, ir nustatė sankcijas už tai. Be to, Europos konkurencijos institucijų veikla padėjo pagerinti su kooperatyvais bendradarbiaujančių ūkininkų sąlygas.

Viena svarbiausių ataskaitos išvadų yra tai, kad kai kurios valstybės narės kartais siekė apriboti žemės ūkio produktų importą iš kitų valstybių narių. Europos konkurencijos institucijos, išnagrinėjusios skundžiamas kolektyvines sutartis (pvz., kai vienos valstybės narės ūkininkai bandė trukdyti kitų valstybių narių ūkininkams parduoti produktus), sustabdė jų taikymą.

Anot ataskaitos, šie konkurencijos institucijų veiksmai buvo naudingi ir valstybių narių, kuriose galėjo būti apribotas importas, vartotojams, ir kitų valstybių narių ūkininkams, kurie būtų nukentėję nuo mėginimų užkirsti kelią tarpvalstybinei prekybai.

Europos konkurencijos institucijos parengė ūkininkams, kitiems veiklos vykdytojams ir vyriausybėms skirtas gaires, kaip aiškinti ir taikyti konkurencijos taisykles žemės ūkio sektoriuje, pavyzdžiui, įgyvendinant ūkininkų tvarumo iniciatyvas arba sektorių organizacijoms skelbiant kainas.

Bendro rinkų organizavimo reglamente yra numatytos nuostatos, kurios leidžia nukrypti nuo ES konkurencijos taisyklių. Pavyzdžiui, pripažintos gamintojų organizacijos ir pripažintos tarpšakinės organizacijos gali padėti sustiprinti ūkininkų padėtį ir prisidėti prie maisto tiekimo grandinės veiksmingumo.

Nacionalinės institucijos yra pripažinusios daug vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų (kurios parduoda beveik 50 proc. sektoriaus produkcijos), taip pat pieno, mėsos, alyvuogių aliejaus ir grūdų sektorių gamintojų organizacijų. Be to, ES veikia 128 pripažintos tarpšakinės organizacijos, daugiausia Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Ataskaitoje patvirtinama, kad žemės ūkyje taikomos konkrečios priemonės yra naudingos ūkininkams ir visam sektoriui, pavyzdžiui:
•    cukraus sektoriuje plačiai taikyta galimybė savanoriškai susitarti dėl vertės pasidalijimo;
•    vyno sektoriuje dažnai naudotos rinkos stabilizavimo priemonės;
•   sūrių ir kumpių sektoriuose nustatytos produktų, kuriems suteikta saugomos kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda, pasiūlos valdymo priemonės.

MŪ inf.