Vilnius. Vyriausybės programoje numatyta iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, tad neliktų lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams.

Iki tol palaipsniui akcizas žymėtajam dyzelinui būtų didinamas, taip degalai brangtų. Teigiama, kad, atsisakiusi lengvatų iškastiniam kurui, Vyriausybė skatintų vartoti mažiau aplinką teršiančius energijos šaltinius, įgyvendintų Žaliąjį kursą.

Finansų ministerija ketina peržiūrėti visas Lietuvoje galiojančias mokesčių lengvatas. Pasak ministrės G. Skaistės, jau šį pavasarį ketinama pateikti pasiūlymus dėl kai kurių mokestinių pakeitimų.

Kritikai abejoja, ar dabar tam tinkamas laikas, tačiau ministrė teigia, jog dauguma mokestinių lengvatų nebereikalingos, o tų pačių tikslų galima siekti ir kitomis priemonėmis.

Finansų ministerija informavo portalo manoūkis.lt redakciją, jog „buriama ekspertų grupė, kurioje bus diskutuojama apie dabar galiojančių mokestinių lengvatų tikslingumą ir poveikį, ministerijai peržiūrint specialias sąlygas ir išimtis, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą“.

Ką lengvatos reiškia ūkininkams

Anot ūkininkų, ypač didelis smūgis žemdirbiams būtų gazolių akcizų lengvatos naikinimas: brangtų žymėti dyzelinai – „žalias“, skirtas traktoriams, ir „raudonas“, dažnai naudojamas grūdų džiovykloms ir kaimo pastatams šildyti.

Daugiau kaip 60 narių jungiančio ekologiško pieno kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius, pats laikantis 50 karvių, sako, kad dyzelinas naudojamas ir pašarams ruošti, ir grūdams auginti, džiovinti, ir į tvartą pašarus atvežti, ir kitiems darbams.

„Dyzelino pabrangimas ūkininkams labai atsilieptų ir sukeltų pieno gamybos savikainą. O kad supirkėjai pakeltų pieno supirkimo kainą, sunku tikėtis. Lietuvos ūkininkai ir taip gauna mažiausias išmokas Europos Sąjungoje, o lengvatų dyzelinui yra ir kitose šalyse. Mokesčių didinimas – tai ūkių žlugdymas“,– kalbėjo kooperatyvo vadovas.

Pasak Alytaus rajone 50 karvių pieno ūkį turinčios Audronės Miškinienės, šiemet pieno supirkimo kaina kiek mažesnė nei praėjusių metų pradžioje. Tačiau nei degalai, nei pašarai nepigo, pieno gamybos sąnaudos nesumažėjo, o augo.

„Jei dar dyzelinas brangs, visai į ožio ragą suries. Be to, didžiuliai skirtumai tarp to, ką už bazinių rodiklių pieno kilogramą gauna smulkieji ūkiai ir to, ką uždirba stambieji pieno gamintojai. Vieniems už kilogramą mokama po 15 centų, kitiems – po 28-29 centai.

Smulkus ir vidutinis ūkis ypač kenčia dėl negaunamų pajamų už savo produkciją. Jei mes už produkciją gautume tikrą, gerą kainą, tai ir mokesčius galėtumėme didesnius mokėti, o dabar šito nėra. Jeinori surinkti daugiau mokesčių, tai turi kurti darbo vietas. O dabar smulkus ūkis yra žlugdomas visai“, – aiškino ūkininkė.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos skaičiavimu, panaikinus lengvatinį akcizą dyzelinui, išlaidos vienam hektarui padidėtų 40 eurų. Todėl kiltų ir grūdų kaina, būtų sunkiau juos parduoti Lietuvoje ir tarptautinėse rinkose.

Naikinimas ir taikymas turi vykti sąžiningai

Žemės ūkio taryba į Finansų ministerijos darbo grupę delegavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovą Aušrį Macijauską. Jo manymu, į numatomą mokesčių kėlimą reikėtų žiūrėti Europos kontekste. Jei viena valstybė padidina akcizą kurui, o kitos – ne, toje valstybėje žlugdomas konkurencingumas. Tai reiškia, kad parduotuvių lentynose lietuviški maisto produktai užleis vietą pigesniems lenkiškiems ar kitų šalių produktams. Esą dar pabrangus dyzelinui konkurencinę kovą atlaikyti būtų neįmanoma.

„Žemdirbiai neturi kito pasirinkimo – mes naudotume elektrinius ar vandeniliu varomus traktorius, bet tokių nėra. Žemės ūkyje alternatyvos nėra, ir jeigu ūkininkas neturi kito pasirinkimo naudoti mažiau aplinką teršiančius išteklius, bus ne mokestis, o bauda. Blogai, kad mokesčio dyzelinui kėlimas labiau paveiks smulkius šeimos ūkius, nes būtent maži ūkiai naudoja hektarui daugiau dyzelino nei stambūs ūkiai, kurie gali investuoti į techniką, leidžiančią sumažinti degalų sąnaudas.

Jei valstybė nusprendė didinti mokesčius iškastiniam kurui, tai turėtų taikyti ne tik dyzelinui, bet ir apmokestinti gamtines dujas, aviacinį kurą, laivų degalus, elektros energijos dalį, gaminamą iš iškastinio kuro. Pavyzdžiui, Lietuva dalį elektros importuoja iš Estijos, kur ją pagamina Narvos elektrinė, naudojanti skalūnus, labiausiai atmosferą teršiantį kurą. Ši elektra irgi turėtų būti apmokestinta akcizu, jei sąžiningai norime apmokestinti iškastinį kurą.

Tuomet turėtume informuoti savo piliečius, kiek brangs jiems elektra, kiek brangs šiluma, ir pažiūrėti, ar jie sutinka vardan žalesnės Lietuvos mokėti brangiau“,– dėstė argumentus A. Macijauskas.

Žemės ūkio tarybos nariai atkreipia dėmesį, kad kaimo gyventojai už šilumą jokių lengvatų negauna, tad valdžios siekis didinti „raudono“ žymėto kuro akcizą, vėliau ir visai jį panaikinti, dar pablogins gyvenimą kaime.

Jei bus apmokestintas nekilnojamasis turtas

Ūkininkams nerimą kelia ir ketinimas naikinti dar vieną lengvatą žemės ūkui. Iki šiol ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams taikoma išimtis – fermos, sandėliai, kiti ūkiniai pastatai nėra apmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu.

„Žemės ūkiui uždėti nekilnojamojo turto mokestį būtų nelogiška. Ūkininkai stengiasi investuoti, modernizuoja, stato naujas fermas. Tas turtas jau brangesnis, yra daug nusidėvėjusių pastatų, mokesčiai užgultų tuos, kas pastatė ar statosi naujus ūkinius pastatus, modernizuoja, investuoja skolintas lėšas, patiria neplanuotų išlaidų“,– apgailestavo kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas M. Petkevičius.

Pasak A. Macijausko, fermai negalima taikyti tokių pat mokesčių, kaip miesto banko biurui ar prekybos centrui. Turi būti skirtingi mokesčio tarifai.

„Nauja ferma gali būti brangi, joje daug modernios įrangos, tai ir mokesčiai būtų dideli. Tačiau, jei pažiūrėtumėme, kiek pelno iš 1 kv. m generuoja ferma ir kiek prekybos centras, tai skirtumas didžiulis. Ferma atsiperka tik per 40 metų.

Pirmiausia kaime reikia spręsti kitą didelę problemą – inventorizuoti, įregistruoti pastatus. Būtų neteisinga, jeigu ūkininkas, pastatęs naują fermą, būtų apmokestintas, o jo kaimynas, turintis seną, dar iš kolūkio laikų paveldėtą fermą, jos neinventorizavęs, nemokėtų tokio mokesčio. Todėl pirmiausia reikėtų įvesti tvarką ir inventorizuoti nekilnojamąjį turtą kaime.

Mūsų skaičiavimu, beveik trečdalis ūkinių pastatų nėra įregistruota. Šito nesutvarkius, taikyti nekilnojamojo turto mokestį žemės ūkiui būtų neracionalu ir dar anksti“,– teigė žemdirbių atstovas.

Jei didės mokesčiai veiklai

Finansų ministerija numato analizuoti, kaip moka mokesčius kai kurių profesijų atstovai, tarp jų ir ūkininkai, vykdantys individualią veiklą. Svarstoma, kad jiems taikomi per maži mokesčiai.

„Savo ūkio praėjusių metų rodiklių dar neskaičiavau, bet daug pirkome technikos, pasiskolinome iš banko, technika dėvisi, atsarginių dalių reikia, degalai kainuoja. Jei sausa, tenka pirkti pašarų – pernai tam paklojau 15 tūkst. eurų. Tai koks gali išeiti pelnas? Mokesčių sumokame mažai, nes mažai pelno lieka.Mes, smulkieji ūkininkai, tikrai keliame šakes į viršų, greit tikrai eisime pašalpų prašyti“,– pasakoja ūkininkė A. Miškinienė.

Žemės ūkio tarybos suburti ekspertai atmeta kritiką, kad ūkininkai sumoka per mažai mokesčių. Esą žiūrima tik į pajamas ir kiek nuo jų sumokėta gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau ūkininkas toms pajamos uždirbti turėjo daug išlaidų: pirko trąšas, sėklą, techniką, jos amortizacija ir kt.

Esą reikėtų žiūrėti, kiek jis sumokėjo mokesčių nuo pelno, o ne nuo pajamų. Be to, pasak ūkininkų, nuo savo pajamų jie dar moka ir socialinio, ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Sudėjus visus, mokesčiai sudaro beveik 40 proc. Neretai ūkininkas moka didesnius mokesčius nei įmonės, todėl turi būti suvienodintos fizinių ir juridinių asmenų veiklos sąlygos.

Anot A. Macijausko, pagrindinė nuostata yra siekti, kad mokesčių pertvarka nepažeistų ūkių ir žemės ūkio įmonių finansinio tvarumo, kad jiems dėl padidėjusių mokesčių ar naujų mokesčių taikymo nereikėtų nutraukti veiklos. Žemės ūkio taryba savo pasiūlymus ir argumentus dėl mokesčių peržiūros pateiks iki vasario 10-osios.

Peržiūrės per šį pusmetį

„Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės pirmas susitikimas planuojamas vasario 23 d., jame bus pristatyti Finansų ministerijos atlikti pirminiai mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo sąlygų analizės rezultatai bei apibendrinti visuomenės pateikti pasiūlymai.

Galutiniai teisės aktų pakeitimo projektai, planuojama, Vyriausybei bus pateikti balandžio antroje pusėje“,–nurodoma Finansų ministerijos atsakyme portalui manoūkis.lt.

Anksčiau finansų ministrė G. Skaistė yra sakiusi, jog mokesčių pakeitimų įstatymai Seime turėtų būti priimti iki liepos 1 d., kad verslas turėtų pusmetį laiko prisitaikyti prie pakeitimų.

manoūkis.lt primena, kad ankstesnė Vyriausybė didinti dyzelino akcizų, žemės, gyventojų pajamų mokesčius planavo 2019 m. pabaigoje. Tuomet, gindami savo interesus, žemdirbiai surengė „Žalių kryžių“ protesto akciją, „Traktorių maršą“, kai į miestų gatves išriedėjo 5 000 traktorių.

Į tokį įspėjimą nedidinti mokesčių žemės ūkiui valdžia atsižvelgė, tuomet akcizas dyzelinui buvo padidintas simboliškai.

MŪ inf.