Basf 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 19 m1
Agropolitika
Didesnė išmoka – už veislinius gyvūnus
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Diferencijavus paramą už mėsinius galvijus, dalis ūkininkų gavo mažesnes išmokas, nes tinkamai nesuvedė kergimo duomenų, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė.

„Dalis ūkininkų nebuvo susivedę visų reikiamų kergimo duomenų, dėl to tėvinė informacija nepateko apie tokius galvijus. Dėl to gavo mažesnę išmoką“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Naujuoju paramos laikotarpiu susietoji parama mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojams pasikeitė – didesnė išmoka skiriama už veislinius gyvulius.

Bioversija 2024 04 15 m7

Parlamentaras Juozas Baublys sakė, kad pasikeitus taisyklėms ūkininkams pritrūko informacijos apie neįvestus arba klaidingus gyvulių kergimo duomenis. Jo teigimu, ne viskas buvo padaryta, kad žemdirbiai galėtų suvesti tinkamus duomenis arba, tai padarius netinkamai, būtų informuoti.

D. Laureckaitė-Tumelienė atkreipė dėmesį, kad ūkininkai bet kada gali tikslinti, atnaujinti gyvulių kilmės duomenis, tuomet galėtų pretenduoti į didesnę išmoką. Duomenis atnaujinti galima patiems arba pateikti kergimo žiniaraštį Žemės ūkio duomenų centrui.

„Jei šiais metais gavo mažesnę išmoką, bet turi duomenų, kuriuos suvedę galėtų papildyti kilmę ir ta kraujo laipsnio dalis padidėtų, tai už šiuos metus jie gautų jau didesnę išmoką“, – kalbėjo ŽŪM atstovė.

Ji pabrėžė, kad kergimą labai svarbu suvesti dar prieš registruojant palikuonį. Vėliau kergimo duomenų suvesti nepavyks ir teks pateikti žymiai daugiau duomenų, DNR tyrimų protokolą.

„Buvo atkreiptas dėmesys ir analizuota, kad kergimus suveda 5 ar 6 metų senumo. Tai yra tik žmogaus pasakymas, kad tas bulius buvo mano bandoje, nors vertinant duomenis paaiškėdavo, kad bulius, kurį planuoja nurodyti kergime, buvo laikomas už 100 km nuo bandos. Tai reiškia, kad kergimas tikrai fiktyvus ir tik tam, kad gautų didesnę išmoką“, – kalbėjo D. Laureckaitė-Tumelienė, akcentuodama laiku suvestų duomenų svarbą.

Pagal naująsias paramos taisykles, už gyvulius, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis yra didesnė nei 51 proc., mokama didesnė išmoka. 

D. Laureckaitė-Tumelienė kalbėjo, kad galvijų, už kuriuos mokama parama, daugėja, o diferencijavus išmokas labiau remiami veislininkyste užsiimantys, tvarkingai apskaitą vykdantys ūkininkai.

Tam, kad ūkininkai turėtų atsakingai pateikti informaciją apie veisiamus gyvulius, pritarė ir Seimo narys Vigilijus Jukna. „Džiaugiuosi, kad žingsnis po žingsnio eisime prie tvarkos. Kai egzistuoja duomenų bazėje visa eilė gyvulių, kurie neturi tėvų, tai, turbūt, nenormaliai atrodo. Apie kokį atsekamumą mes galime kalbėti?“ – sakė Seimo narys.

Anot jo, paramos diferencijavimas yra geras sprendimas, kadangi veisliniai gyvuliai efektyviau naudoja pašarus ir teikia didesnę ekonominę naudą ūkiams, skatina aukštesnės kokybės galvijų auginimą.

„Ateityje, mano manymu, turėtų būti dar labiau diferencijuota ir už didesnę mėsinių veislių galvijų kraujo dalį turėtų būti mokama dar didesnė išmoka. Kur mes einame? Jei kokybės gerinimo kryptimi, skerdenų kokybės gerinimo kryptimi, tuo pačiu kuriant didesnę pridėtinę vertę (...) atėjome prie to laikotarpio, kai turime eiti tuo keliu“, – kalbėjo V. Jukna.

Vis dėlto parlamentaras Kęstutis Mažeika siūlė pasvarstyti, ar tikrai laikas diferencijuoti išmokas, kai gyvulininkystės sektorius apskritai traukiasi. „Sutinku, kad turėtų būti diferencijuojama, bet tokioje situacijoje, kurioje esame dabar... Manau, iš principo pirmiausiai turėtume subalansuoti gyvulių skaičių ir kai jis bus pakankamas bent perspektyvoje – viskas tvarkoje. Bet šiandien, turbūt, toks šakos pjovimas ant kurios patys sėdime“, – svarstė K. Mažeika.

Jis klausė, kur logika, jei išskiriami mėsiniai galvijai ir jiems parama diferencijuojama, o lygiagrečiai avys ir ožkos remiamos visos po lygiai.

Jam atsakydama D. Laureckaitė-Tumelienė teigė, kad avių ir ožkų kergimo duomenys yra dar mažiau suvedami, kad diferencijavimas tik pakenktų avininkystės ir ožkininkystės sektoriams. „Jei asociacijos tokį poreikį išreikštų, tikrai svarstyme tokią galimybę“, – sakė ŽŪM specialistė.

Avių augintojų asociacijos direktorė Gintarė Kisielienė taip pat priminė, kad jų asociacija buvo teikusi pasiūlymą dėl diferencijavimo, nes, anot jos, laikytojai, kurie gerina veislę, nusipelno didesnės išmokos. Vis dėlto į tą siūlymą neatsižvelgta. Ji palankiai vertino išmokų mokėjimą ne tik pieninių veislių gyvūnams ir kergimo duomenų suvedimą.

„Dėl kergimų mes pasisakome tikrai už – tvarka turi būti ir būtent tai parodys, kurie ūkininkai darė darbą gerai, kurie žiūrėjo į savo darbą atsakingai, jie turi gauti didesnę išmoką“, – kalbėjo G. Kisielienė.

Lietuvos bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį į skelbiamus gyvūninės produkcijos eksporto skaičius ir klausė, kaip eksportas didėja, jei galvijų mažėja. Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė, kad nors gyvulių skaičius traukiasi, tačiau gerėja kokybė ir tai pačiai produkcijai pagaminti užtenka mažesnio gyvulių skaičius. „Žinoma, norėtųsi, kad gyvulininkystės ūkis nesitrauktų“, – sakė D. Laureckaitė-Tumelienė.

Šaltinis: BNS, manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos