Dėl įmonių privatizavimo laukia papildomos informacijos
2019-05-09
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas, trečiadienį apsvarstęs veislininkystės aktualijas, nusprendė prašyti suinteresuotų šalių papildomos informacijos ir neatmetė galimybės kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įmonių privatizavimo vertinimo.

Komiteto, Žemės ūkio ministerijos ir socialinių partnerių diskusiją paskatino sprendimas privatizuoti „Šilutės veislininkystę“, „Panevėžio veislininkystę“ ir „Kiaulių veislininkystę“. Nors iš pradžių planuota privatizuoti ir „Lietuvos veislininkystę“, tačiau ŽŪM atstovai dar kovo pabaigoje tikino, kad tokių planų dėl šios įmonės atsisakyta.

Situaciją pristačiusi ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė sakė dėl privatizavimo pasigendanti vieningos asociacijų nuomonės.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Jos teigimu, teigiami poslinkiai pastaruoju metu matomi tik dėl „Šilutės veislininkystės“, čia jau pateikti konkretūs pasiūlymai, kurie leidžia ir ministerijai savu ruožtu argumentuoti šios įmonės privatizavimo atidėjimą Vyriausybės pasitarimuose.

Po suinteresuotų pusių pasisakymų idėją kreiptis į STT iškėlęs parlamentaras Petras Čimbaras teigė, kad jam Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įmonių privatizavimas jau kurį laiką kelia tam tikrų įtarimų.

„Aš įtariu tam tikrų grupių sferų pasidalinimą, todėl siūlau kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl antikorupcinio vertinimo. Ne tik dėl veislininkystės, bet ir Šilavoto ūkio privatizavimo, ir kitų. Įpareigoti ministeriją stabdyti (privatizavimą, - red.) tol, kol mes negausime išvadų“, - kalbėjo P. Čimbaras, primindamas Komiteto teisę vykdyti parlamentinę kontrolę.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas aiškino, kad toks privatizavimas – ne Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, o Vyriausybės programoje numatyta nuostata atsisakyti nebūdingų ir komercinių funkcijų. Viceministras Darius Liutikas posėdžio nariams priminė, kad buvo ir EBPO rekomendacijos dėl veislininkystės.

Tuo tarpu Seimo narys Algimantas Salamakinas ragino visas puses kalbėti argumentais, o ne jausmais, teigdamas, kad sunku priimti sprendimą, kai viena pusė sako, kad reikia saugoti, kita – jog ne.

Jo siūlymu Kaimo reikalų komitetas iki kito posėdžio laukia papildomos, faktais grįstos informacijos iš suinteresuotų pusių, kodėl tas įmones reikia privatizuoti ar kodėl jas verta palikti valstybės žinioje, kokios yra ypatingos jų funkcijos, kurių negali atlikti privatus kapitalas.

Išnagrinėję papildomą informaciją Seimo nariai neatmeta galimybės kreiptis į atitinkamas tarnybas dėl antikorupcinio Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įmonių privatizavimo vertinimo.

Be šių sprendimų Seimo Kaimo reikalų komitetas dar paprašė Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) pateikti posėdžio, kuriame buvo suformuluota jų pozicija dėl minimų įmonių privatizavimo, protokolą. Nors trečiadienį poziciją parlamentarams išdėstė ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, Seimo nariai suabejojo ar tai yra Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto, ar – visų Žemės ūkio rūmų pozicija.

Kalbėdamas Seimo nariams E. Gedgaudas tikino, kad vertėtų pasitikėti rinka ir ji geriausiai sureguliuotų padėtį. Anot jo, jau prieš dešimt metų buvo siūloma veislininkystės įmones privatizuoti, o delsimas tik kainavo valstybei.

„Valstybiniai monopoliai laisvai rinkai nieko neduoda, jie iš tikrųjų pažeidžia Konstituciją. Bet jei yra noras tą išlaikyti, tai jis visada yra noru. Todėl aš labai pritariu ministerijos nuomonei, jie padarę didelį darbą (...). Jei pažiūrėsite veislininkystės pavyzdžius laisvose rinkose, išvysime tragediją, kad per tuos stabdymus mes nesukūrėme normalios savivaldos. Tai yra esminis blogis. Savivalda tikrai yra labai žemame lygyje, bet, labai džiugu, ji bando kilti, o tos iniciatyvos stabdyti nereikia. Jei savivalda atsistos, procesai tiek veislininkystėje, tiek kitose šakose vyks teisinga linkme“, - Kaimo reikalų komitete kalbėjo E. Gedgaudas.

Seimo nariui Kaziui Starkevičiui replikavus, kad valstybė ir yra tam, kad būtų tam tikras reguliatorius ir „jeigu mes šiandiena neturėtume Veislininkystės, tai tas pats „Litgenas“ spermą pardavinėtų taip, kaip pas vokiečius“. E. Gedgaudas tikino, kad rinką galima stabdyti, bet ji vis tiek sureguliuos. „Rinkoje yra šeši žaidėjai, „Litgenas“ nieko nepadarys, konkurencija yra milžiniška“, - sakė E. Gedgaudas.

ŽŪR direktoriaus Sigito Dimaičio teigimu, ŽŪR Tarybos pozicija buvo pritarti ŽŪM siūlymui, išskyrus dėl „Šilutės veislininkystės“, kurios privatizavimą siūloma atidėti, „kol bus pajėgi Asociacija“ (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, - red.).

Tuo tarpu mėsinių galvijų augintojas, buvęs „Panevėžio veislininkystės“ valdybos narys Nikolajus Dubnikovas teigė kaip ūkininkas esąs šokiruotas ir nemaloniai nustebęs dėl tokios ŽŪR pozicijos bei nuliūdintas ministerijos laikysenos.

„Apskritai, gyvulininkystės reikia Lietuvai ar nereikia? Kur ta strategija, kur struktūra? O struktūroje turėtų būti, kokių objektų reikia. Kitas klausimas – kieno rankose jie turėtų būti. Galbūt privačioje, mūsų. Bet mes neužaugome, nesubrendome, mūsų vaikai galbūt tą sukurs, o šitie objektai yra palikimas ir šiandien juos pardavus, jų nebeliks apskritai“, - ne tik privatizavimo, bet ir esminius klausimus dėl gyvulininkystės kėlė ūkininkas, priekaištaudamas, kad ministerija neatsižvelgia į žemdirbių nuomonę.

Tai, kad trūksta komunikacijos, tikino ir  LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis. Anot jo, LMGAGA pozicija visada buvo, kad veislininkystės funkcijos būtų savivaldoje, o ne valstybinės, tačiau „negalima perduoti taip, kad viskas būtų išparceliuota ir tos įmonės išnyktų, todėl labai svarbu, kokiu būdu tai bus daroma“.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas priminė, kad pirminė idėja ir buvo, jog per kooperaciją, asociacijas tų įmonių valdymas atitektų patiems ūkininkams. Jis taip pat klausė, ar asociacijos rengiasi šių įmonių privatizavimui, o galbūt savivalda dar iki to nepriau. M. Kinderis teigė, kad LMGAGA ruošiasi „Šilutės veislininkystės“ privatizavimui, dėl „Panevėžio veislininkystės“ jie yra suinteresuoti, tačiau vieniems tai būtų per sunki našta.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai