Vilnius. Pirminiai deklaravimo duomenys rodo, kad šiemet didėjo auginamų kultūrų įvairovė, žemdirbiai aktyviau rinkosi kraštovaizdžio elementus, augo ir ekologinės gamybos plotai, teigia Žemės ūkio ministerija. 

Antradienį žurnalistams pristatydamas pirmuosius pasėlių deklaravimo duomenis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad žemdirbiai vis daugiau dėmesio skiria dirvožemio kokybei – didėja auginamų kultūrų įvairovė, laukuose matyti ankštiniai.

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, patvirtintos 112 960 paraiškos, deklaruotas plotas siekia 2 914 264,21 ha. 2023 m. 116 168 pareiškėjų deklaravo 2 904 233,22 ha. Tendencija jau keletą metų išlieka ta pati – pareiškėjų mažėja, o deklaruotas plotas truputį didėja.

Auga ekologinės gamybos plotai

Po praėjusių metų ekologinės gamybos plotų mažėjimo, šiemet jų didėja. „Du kartus, palyginti su praėjusių metų duomenimis, padidėjo pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas. Beveik trečdaliu paaugo ekologiniai plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai, o sertifikuotų daugiamečių žolių plotas padidėjo 30 proc.“, – sakė K. Navickas.

ŽŪDC duomenys rodo, kad šiemet ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologiją) deklaravo 238, 1 tūkst. ha.

Ekologiniai (įskaitant pereinančius prie ekologinės gamybos) plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai didėjo 27 proc. (2024 m. – 7,5 tūkst. ha, o 2023 m. – 5,9 tūkst. ha).

Taip pat 2024 m. deklaruotų sertifikuotų daugiamečių žolių plotas 30 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. (2024 m. – 93,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 72,1 tūkst. ha). 2 proc. didėjo ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai (2024 m. – 136,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 133,8 tūkst. ha).

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis portalui manoūkis.lt priminė, kad jau ne pirmą kartą matyti tendencija, jog pirmaisiais naujo laikotarpio deklaravimo metais stebimas plotų sumažėjimas ir niekas nežino kodėl.

Kita vertus, ir sekti gana sunku, nes atsiranda perėjimai, pernai nemažai buvo tokių, kuriems baigėsi išlaikymo laikotarpis ir jie galėjo trauktis iš ekologinės gamybos.

„Pernai sumažėjo, mes sureagavome – keitėme išmokų ribojimą, padidinome pačias išmokas. Ir šiemet maloniai nustebino, kad daugiau tiek ekologinių plotų, tiek ir perėjimo. Ateina daugiau. Labai svarbu, kad minimaliai, tik 2 proc., padaugėjo javų, o daugiausia padidėjo pievų, sodų, uogų ir daržovių plotų – to, ko Lietuvai daugiausiai trūksta“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Viceministro teigimu, galimai didelę reikšmę augimui turėjo 15–16 proc. didėjusios išmokos.

„Mes ekologiniam ūkininkavimui tikrai skiriame labai daug, palyginti su kaimynais. Net iki padidėjimo mus nelabai kas lenkė, skaičiuojant nuo viso išmokų voko. Svarbiausias dalykas – kad didėtų ekologinių produktų vartojimas“, – teigė E. Giedraitis.

Jis priminė, kad vartojimas – labai svarbus kriterijus, apibrėžiantis ekologinį ūkį. „Kitose ES valstybėse, Šveicarijoje jis sudaro 10–15 procentų. Lietuvoje, deja, apie 1 procentą. 

Po karo Ukrainoje šoktelėjo maisto kainos ir žmonės visų pirma atsisaė brangesnio. O juk ekologiškai ar organiškai užauginta produkcija brangesnė, jos savikaina didesnė. (...)

Labai svarbus kitas dalykas – pinigus reikia planuoti (...) Jei mes ką nors planuojame, numatome pinigus, o jų niekas nepaima, kitur išleisti negalime, tad planuoti reikia atsakingai. Nors šiemet dar nėra aiškios sumos, bet, panašu, kad suplanuota taikliai“, – apie ekologinės gamybos iššūkius kalbėjo viceministras.

Kraštovaizdžio elementus gausino pakrančių apsaugos juostos

Pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, neprivalėjo rinktis negamybinių veiklų, nes galiojo išimtis ir negamybinėms veikloms buvo užskaityti pagal GAAB 8 deklaruoti tarpiniai pasėliai ar azotą kaupiantys augalai. Vis dėlto šiemet, palyginti su pernai, deklaruotas 47 proc. didesnis plotas – 8,8 tūkst. ha (2023 m. – 5,9 tūkst. ha).

Deklaruotas bendras kraštovaizdžio elementų plotas šiemet du kartus didesnis nei praėjusiais (2024 m. – 13 tūkst. ha, o 2023 m. – 6,1 tūkst. ha).

Pasak E. Giedraičio, kraštovaizdžio elementų dvigubai daugiau, bet ne tiek, kiek planuota. 

„Pakeitėme, kad ten, kur žolinė danga, buvo galima deklaruoti pievomis, nebūtinai pakrančių apsaugos juostomis. Labai dažnai tekdavo aiškinti, kad jei kontrolinių žemės sklypų ribos neprieina prie upelio, jei yra medžių, krūmų, šabakštynų, gal net neįmanoma padeklaruoti, ir nereikia. Esminis dalykas – kad nebūtų auginami augalai apsaugos juostose“, – pasakojo E. Giedraitis.

Neariminės žemdirbystės tendencijos išlieka panašios

Veiklos „Tarpiniai pasėliai“ šiemet deklaruoto ploto rezultatai nežymiai skyrėsi nuo praėjusių metų (2024 m. – 341,4 tūkst. ha, o 2023 m. – 343,9 tūkst. ha), o pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ 2024 m. deklaruotas plotas 20 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. (2024 m. – 1,4 mln. ha, o 2023 m. – 1,2 mln. ha).

Pareiškėjai labiau rinkosi kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus, kuriems taikomi paprastesni reikalavimai ir už kuriuos skiriama mažesnė išmoka (20 Eur/ha, o pasirinkusiems tiesioginę sėją – 66 Eur/ha), o įsipareigojimai prisiimami vieniems metams.

Tai, kad tendencijos išlieka panašios, tvirtino ir E. Giedraitis. Po pernai kilusio ažiotažo deklaruojant neariminės žemdirbystės plotus ir atskyrus dvi veiklas paaiškėjo, kad taip dirbamų plotų ir toliau daugėja, tačiau tiesioginės sėjos, kur ilgesnis ir įsipareigojimų laikotarpis, deklaruota mažiau.

„To ūkininkai, matyt, prisibijo ir atėjo kiek daugiau nei pusė planuoto ploto. Gamybinėse ekoschemose atėjo šiek tiek daugiau, į augalų kaitą atėjo daugiau, bet kur ūkininkai labai bijojo ariamosios žemės keitimo pievomis, ten 25–30 proc. pasirinko to, kas suplanuota. Vadinasi, ten atliks pinigų ir juos bus galima perkelti. Perskirstyti reikės, bet šiemet tikrai viskas gerokai stabiliau“, – kalbėjo E. Giedraitis.

Kompleksinių ekologinių sistemų išlieka populiariausios „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2023 m., deklaruotas 25 proc. didesnis plotas (2024 m. – 732,3 tūkst. ha, o 2023 m. – 584,7 tūkst. ha).

Populiarėja ir veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ – deklaruotas 36 proc. didesnis plotas nei pernai (2024 m. – 286,3 tūkst. ha, o 2023 m. – 210,9 tūkst. ha).

Pakeitus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, sumažintas ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimas (iš 0,3 sutartinio gyvulio (SG)/ha į 0,1 SG/ha), taip pat įvesti palengvinimai pievų priežiūrai priklausomai nuo ganomo ūkinių gyvūnų intensyvumo. Tad ūkininkai šiemet dar aktyviau rinkosi dalyvauti „Kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos“ veiklose.

Pagal veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ deklaruotas beveik dvigubai didesnis plotas, palyginti su 2023 m. (2024 m. – 39,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 21,8 tūkst. ha).

Pagal veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ , lyginant su pernai, šiemet deklaruotas daugiau nei du kartus didesnis plotas (2024 m. – 4,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 2,3 tūkst. ha).

Populiaresnė nei praėjusiais metais tapo ir ekologinė sistema „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“. Šioje ekologinėje sistemoje 2024 m. deklaruotas plotas padidėjo 2,5 karto (2024 m. – 3,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 1,5 tūkst. ha).

Daugiamečių pievų mažėjo nežymiai

Šiemet deklaruota 550,5 tūkst. ha daugiamečių pievų plotas. Palyginti su pernai, šis plotas sumenko nežymiai – apie 10 tūkst. ha (2023 m. – sudarė apie 560 tūkst. ha). Tačiau, palyginti su 2018 m. patvirtintu referenciniu plotu (612,3 tūkst. ha), santykio rodiklis sumažėjo apie 10 procentų.

„Tačiau šių metų pradžioje Lietuvos iniciatyva su Europos Komisija suderėtas deleguotojo reglamento papildymas į referencinio santykio skaičiavimą įtraukti nedeklaruotus daugiamečių pievų plotus, kurie yra daugiamečių pievų sluoksnyje, nulems, kad Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų, remiantis preliminariais 2024 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, atkurti nebereikės“, – sakė K. Navickas.