Vilnius. Šiandien prasideda nuotolinis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. O su juo – ir galimybė pirmą kartą savanoriškai paremti kurią nors žemdirbių savivaldos organizaciją.

Deklaruojant nuo kiekvieno pagrindinei tiesioginei išmokai gauti viso hektaro žemdirbys pasirinktai asociacijai gali skirti 1 eurą arba dviem organizacijoms – po 0,5 Eur.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, naujosios Savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms tvarkos tikslas – suteikti pareiškėjams galimybę skirti dalį išmokų kaip paramą ūkininkus vienijančioms organizacijoms, kurios atstovauja jų interesams. Taip siekiama, kad šia paramos galimybe galėtų pasinaudoti tik tos asociacijos, kurios iš tiesų yra susijusios su žemės ūkio veikla ir atstovauja žemdirbių interesams.

Teigiama, kad tokia iniciatyva kilo iš pačių žemdirbių, o diskusijos vyko jau nuo praėjusių metų. „Noriu pabrėžti, kad ministerija neskiria prioriteto jokiai žemdirbių organizacijai - šiame paramos skyrimo mechanizme visos organizacijos traktuojamos vienodai. Ūkininkai gali patys nuspręsti, ar skirti ir kam skirti numatytą paramą,“ – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Ministras tikisi, kad nauja tvarka prisidės prie žemdirbių aktyvumo ir savivaldos stiprėjimo - šiuo metu nemažai ūkininkų nepriklauso jokiai žemdirbių interesams atstovaujančiai organizacijai.  Anot ministerijos, siekiama, kad visiems  žemdirbiams - ir mažiems, ir stambiems - būtų atstovaujama, būtų ginami jų interesai.

Norinčioms gauti paramą organizacijoms nereikia niekur kreiptis ar registruotis, tačiau jos iki einamųjų metų kovo 1 d. privalo būti įregistruotos Juridinių asmenų registre ir iki 2020 m. spalio 1 d. įgyti paramos gavėjos statusą. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) į asociacijas gali kreiptis su prašymu pateikti išsamesnę informaciją (atsiskaitomosios sąskaitos numerį ir kt.).

Jei ūkininkas padarys pažeidimų ir NMA po kurio laiko privalės susigrąžinti jam išmokėtą paramą, kartu bus susigrąžinta ir ta suma, kurią žemdirbys pervedė pasirinktai organizacijai. Teigiama, kad valstybei tai papildomai nekainuos, nes bus pasinaudota jau veikiančiomis informacinėmis paramos administravimo sistemomis. Pačios organizacijos apie grąžintiną paramą informuojamos nebus.

„Išryškės nuomonė apie asociacijas“

Žemdirbius vienijančios asociacijos skirtingai vertina šį sprendimą: vieni portalo manoūkis.lt kalbinti asociacijų atstovai tokią galimybę sveikina, kiti vertina neigiamai ir teigia, jog gerokai paskubėta.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis šią galimybę vertina teigiamai ir sako, kad tai galėjo būti padaryta anksčiau. „Sprendimą teigiamai vertina ir Lietuvos žemės ūkio taryba, jungianti organizacijas, kurių nariai gamina apie 80 proc. žaliavos. Manau, kad sprendimas padės žemdirbiams atsirinkti, kurios organizacijos yra butaforinės ir tik deklaruoja, kad dirba. Aš sprendimą vertinu palankiai, turbūt, žemdirbiai irgi įvertins. Ministras per trumpą savo darbo laiką jau padarė gerų darbų ir parodė, kad nestokoja ryžto“, - portalui manoūkis.lt komentavo J. Sviderskis.

Anot jo, tikėtina, kad ši galimybė, kaip ir kiekviena naujovė, gali būti priimta su baime ir atsargumu. LŽŪBA rami – jau ir dabar išsilaiko iš narių mokesčio. „Gali būti nepasitenkinimo iš kai kurių, bet tai bus tie, kurie mato, kad nebus paremti ir vienaip ar kitaip išgirsti“, - sakė J. Sviderskis.

Jis priminė, kad LŽŪBA siūlė galimybę 1 eurą skirti ne tik nuo deklaruoto hektaro, bet ir nuo sąlyginio gyvulio. Tokios nuostatos šiemet nėra, tačiau jis viliasi, kad ilgainiui atsiras ir ši galimybė.

J. Sviderskis teigiamai vertina ir nuostatą, kad remiamos gali būti tik tiesiogiai žemdirbiams atstovaujančios organizacijos. Jo nuomone, šios savu ruožtu galės finansuoti ir skėtines organizacijas. O kaip pasiskirstys rėmimas, šiandien dar sunku pasakyti.

„Matysime, kas ką rems. Juk nėra pasakyta, kad grūdų augintojas negali remti Ūkininkų sąjungos, Bendrovių asociacijos ar pan. Mūsų ūkiai yra mišrūs, esame daugiašakė organizacija. Kaip žemdirbys nuspręs, taip ir padarys. Žemdirbiai turi galimybę išreikšti supratingumą, nepasiduoti „tuščioms“ agitacijoms, kurių, manau, bus nemažai. Reiktų paklausti agitatoriaus, ką jo proteguojama organizacija padarė žemdirbio naudai: kokiems teisės aktų projektams siūlymus ir pastabas teikė, kad pagerintų sunkią žemdirbio dalią. Ir nepatikėti viskuo, ką perskaito nupirktuose laikraščių straipsniuose“, - kalbėjo J. Sviderskis, pabrėždamas, kad ši galimybė išryškins žemdirbių nuomonę apie jų interesus ginančias organizacijas.

Jam pritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas, teigdamas, kad svarbu, jog tokiu būdu finansavimą tiesiogiai gaus pirminė savivaldos grandis, o ji toliau savo ruožtu galės remti ir skėtines savivaldos organizacijas. „Manau, tai yra sveikintinas ir geras žingsnis. Žmogus savanoriškai skirs paramą tai organizacijai, kuri jam geriausiai atstovauja, gina jo interesus“, - sakė J. Talmantas.

Tokiu žingsniu džiaugiasi ir šiuo metu Lietuvos žemės ūkio tarybai pirmininkaujančios Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas. „Suteikta paprasta galimybė be stojimų ar kreipimųsi paremti vieną ar kitą savivaldos organizaciją. Kiek ja pasinaudos - labai sunku įvertinti. Galbūt mastas šiemet nebus didelis, bet tikimės, kad tai populiarės. Tai -  ir mūsų pačių darbas. Vienas iš argumentų ir buvo, kad asociacijos bus skatinamos dar geriau atstovauti savo nariams ir tai bendruomenei, kuri juos remia“, - kalbėjo I. Jankauskas.

Anot jo, dažnai žemdirbiai vengia jungtis į savivaldos organizacijas dėl laiko stokos ar kitų trikdžių, nors suvokia, kad „keletas žmonių, kurie dalyvauja asociacijų veikloje, padaro darbą, kuriuo vėliau naudojasi ir kiti ūkininkai“.

„Diskutuojant su tais, kurie nėra asociacijų nariai, jie supranta mūsų darbą, mūsų triūsą, bet va - reikia kažkur važiuoti, eiti, o čia be papildomo laiko skyrimo tiesiog gali skirti organizacijai, kuri, jaučiu, mane atstovauja. (...) Ilgainiui pamatysime, kas atstovauja žemės ūkį, o kas tik kažką veikia“, - sakė I. Jankauskas.

Kritikuojantieji tokį sprendimą teigia, kad didžiausią paramą gaus tik tos organizacijos, kurių nariai deklaruoja didžiausius žemės ūkio naudmenų plotus. Vis dėlto LGAA administracijos direktorius sako, kad kitos organizacijos turi didesnį galimo finansavimo potencialą nei Lietuvos grūdų augintojų asociacija.

„Sprendimas naudingas tik siauram ratui“

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis yra skeptiškos nuomonės apie naują rėmimo tvarką. „Tai - dar viena vinis į karstą, galima taip pasakyti. Dabar stambiesiems ES daro didelius apribojimus. Pamatė, kad lėšos labai neteisingai, netolygiai paskirstomos, kad kaimo plėtra už ES lėšas praktiškai nevyksta, įveda griežtesnes sankcijas dėl lėšų neteisingo skirstymo, tai Lietuva, kad nebūtų nuskriausti tie stambieji ūkininkai, dar vieną būdą suranda jiems pasipelnyti“, - sako V. Juodsnukis, pridurdamas, kad apie 55-60 proc. žemės ūkio naudmenų priklauso smulkiam ir vidutiniam ūkiui iki 100 ha, tad, anot jo, „kelios bendrovės ir keli šimtai ūkininkų gautų pusę viso to finansavimo“.

Jo teigimu, nors buvo kalbėta ir su ministru, ir viešai diskutuota, jų nuomonė nebuvo išgirsta. „Kiek žinau, ir ES teisė šitų dalykų daryti neleidžia neatsiklausus. Čia faktiškai reikėjo referendumo, visų ūkininkų atsiklausti, o ne kelių organizacijų vadovų ir priimti sprendimus“, - sakė LŠŪS vadovas.

Neigiamai tokį žingsnį vertina ir Lietuvos žemės ūkio rūmai. ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis teigia, kad klausimas „normaliai, padoriai nebuvo diskutuotas“ ir jei norima sustiprinti savivaldą, tai daryti reiktų kitaip.

„Tokia tvarka, man atrodo, palankesnė toms asociacijoms, kurios vienija daugiau ploto turinčius žemdirbius. O ką daryti, pavyzdžiui, triušių, kiaulių, paukščių augintojams, kurie valdo mažus dirbamos žemės plotus? Aš manau, kad tai nei teisėta, nei teisinga“, - sakė S. Dimaitis.

Nevienareikšmiškai Žemės ūkio ministerijos sprendimą vertina ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. Jos teigimu, tai dar labiau suskaldė žemdirbius ir jau vien dėl to sprendimo negalima vertinti teigiamai.

Anot jos, dabar kiekvieno augintojo narystė vienoje ar kitoje organizacijoje yra savanoriška, tad kas norėjo remti organizacijas – tai daro ir dabar. Kita vertus, pavyzdžiui, deklaruojančių, kad augina daržoves yra daugiau kaip tūkstantis, tačiau LDAA narių yra 110. „Ir tai daug ką pasako. Žemdirbiai turėtų būti solidarūs, tačiau taip nėra ir nemanau, kad dabar kas nors, kas iki šiol nebuvo vienos ar kitos organizacijos narys, savanoriškai nuo savo išmokų skirs po 1 eurą nuo hektaro vienai ar kitai organizacijai. Kurie sąmoningi – galbūt, bet tie, kurie norėjo paremti organizacijas, remia ir dabar. Suprantu siekį padaryti organizacijas nepriklausomas, su didesniais ištekliais, bet, man atrodo, šita priemonė savo tikslo nepasieks“, - kalbėjo Z. Cironkienė.

Anot jos, nereiktų turėti didelių vilčių, kad šis sprendimas pakeis asociacijų finansinę padėtį ir jos turės daugiau resursų savo veiklai. „Teisininkai šitai situacijai nepritaria, mato prieštaravimų. Taigi, iš pirmo žvilgsnio tai gera idėja, bet ji neįgyvendinama“, - sakė Z. Cironkienė.

Nuotolinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo balandžio 20 d. iki gegužės 3 d. Jungiantis prie Paraiškos priėmimo informacinės sistemos reikės pasirinkti vieną iš būdų, kuriuo galima patvirtinti savo tapatybę, taip pat užpildyti ir patvirtinti paraiškos elektroninę formą.   

Nuo gegužės 4 d. planuojamas įprastas deklaravimas su fiziniais apsilankymais, kuris tęsis iki birželio 22 d. Vėluojančias paraiškas planuojama priimti birželio 23 d. – liepos 17 d.

MŪ, ŽŪM inf.