Vilnius. Pirmadienį popiet Prezidentas patvirtino naujojo Ministrų kabineto sudėtį, o paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė išplatino naujosios Vyriausybės programą. Joje – nemažai dėmesio žaliajam kursui.

Kas žadama žemės ūkiui? Vyriausybės programoje kalbama apie žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo stiprinimą.

Teigiama, kad diegiant naujausias technologijas, inovacijas, naujas rizikos valdymo priemones, keliant sektoriaus kompetencijas ir sparčiau skaitmeninant, didindami ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, bus prisidedama prie pagrindinio tikslo – aprūpinti visuomenę kokybišku maistu ir žaliava gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus, išnaudojant bioekonomikos teikiamas galimybes.

„Teisingai paskirstę tiesiogines išmokas, suteikę galimybes naudotis finansiniais ištekliais, bendradarbiauti sutelkę ūkius, turinčius augimo potencialą, didinsime jų konkurencingą“, - rašoma dokumente.

To siekti ketinama šiomis pagrindinėmis iniciatyvomis:

• Konkurencingumo didinimas. Stiprinsime žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą užtikrinant tvarų produktyvumo ir darbo našumo augimą. Paramą skirsime pažangioms technologijoms, skaitmeniniam ir kitiems išmaniesiems verslo valdymo sprendiniams (tikslioji žemdirbystė, robotizavimas, dirbtinis intelektas ir t. t.), žinioms ir inovacijoms kurti ir sklaidai, kuri padėtų pasiekti perėjimą prie tvaresnės gamybos ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo. Skatinsime didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą išnaudojant bioekonomikos teikiamas galimybes, investuojant Europos Sąjungos ir valstybės lėšas.
• Ūkių gyvybingumas ir atsparumo didinimas. Tikslingiau ir efektyviau paskirstysime tiesiogines išmokas, suteiksime galimybes naudotis finansiniais ištekliais, skatinsime naujas bendradarbiavimo ir konsultavimo formas, sudarysime sąlygas ūkių, ypač gaunančių mažesnes pajamas, bet turinčių didesnį vystymosi potencialą, gyvybingumui.
• Rizikos valdymas. Didinsime sektoriaus atsparumą krizėms ir ekstremalioms situacijoms, taikydami tikslines paramos priemones rizikai valdyti. Plėtosime naujas rizikos valdymo formas.  Sudarysime sąlygas ūkiams gauti naujausių žinių, padėsiančių valdyti ūkio rizikas.
• Eksporto skatinimas. Ekonominės diplomatijos ir kitomis priemonėmis remsime perdirbtų ir aukštos pridėtinės vertės kokybiškų, sveikų, saugių produktų eksportą. Pasitelkdami Europos Sąjungos ir valstybės lėšas, padėsime įmonėms prisitaikyti prie eksporto poreikių. Sieksime, kad Lietuvoje pagaminti produktai asocijuotųsi su kokybe, išskirtinumu ir tvarumu.
• Modernios bendradarbiavimo formos. Skatinsime steigti klasterius ir remsime jų veiklą. Siekdami stiprinti žemdirbių derybines galias vertės grandinėje, remsime įvairias žemdirbių bendradarbiavimo formas, skatinsime kooperaciją ir gamintojų grupių kūrimąsi, vartotojų ir gamintojų glaudesnį bendradarbiavimą, visų pirma pasitelkiant trumpo tiekimo grandines.
• Žemės ūkio modernizavimas diegiant naujausias mokslo ir technologines inovacijas.  Remsime inovacijų kūrimo ir diegimo projektus, mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą ir jų komercializavimą. Modernizuosime žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą, keldami jos kokybę, užtikrinsime žemdirbių lūkesčius atitinkančią ir prie nūdienos aktualijų (ypač klimato kaitos nulemtų iššūkių) prisitaikančią žinių platformą.

Žaliasis kursas

Kalbant apie žaliąjį kursą nurodoma siekti, kad Lietuvos ekonomika palaipsniui taptų klimatui neutralia ir žiedine, miestai ir miesteliai - kokybiško gyvenimo centrais, buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žalia energija ir šiluma. Lietuvos gamtos įvairovė būtų apsaugota nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos pavojų. Gyventojams pateikiamas maistas būtų vietinis, ekologiškas ir nesukeltų neigiamo poveikio aplinkai. Aplinkosauga taptų kiekvieno gyventojo ir įmonės prioritetas.

Naujoji Vyriausybė planuoja, kad iki 2024 m. Lietuvos miškingumas turėtų pasiekti 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.), saugomų teritorijų plotas - 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų turėtų būti griežtai saugomos.

Tarp Vyriausybės darbų – ir planas iki 2024 m. panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui bei visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje. Sektorinė mokesčių politiką turėtų būti perorientuota į aplinkosauginius tikslus, išplėsta gamintojų atsakomybę ir užtikrintas „teršėjas moka“ principo taikymas. Sutaupytas ir papildomai surinktas mokesčių mokėtojų lėšas ketinama nukreipti į žaliųjų pokyčių bangos stiprinimą ir pažeidžiamiausių gyventojų mokestinės naštos mažinimui.

Iki 2030 m. šalyje turėtų būti 30 proc. (lyginant su 2005 m.) sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir jau 30 proc. šalies turėtų patekti į saugomas teritorijas, trečdaliui jų taikant griežtą apsaugą.

2050 m.  Lietuva turėtų tapti klimatui neutralia šalimi, o visa šalies ekonomika - žiedine.

Tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos

Naujosios Vyriausybės programoje rašoma, kad „intensyvėjanti žemės ūkio gamyba daro neigiamą įtaką klimato kaitai, biologinei įvairovei, vandenų, oro ir dirvožemio kokybei. Nepakankamai plėtojamas tvarus, gamtai draugiškas ir ekonomiškai, socialiai subalansuotas ūkininkavimas“.

Tad siekiant pokyčių bei tvariau naudoti išteklius ir spręsti aplinkosaugos problemas ketinama keisti veiklos reglamentavimą ir finansinių paskatų sistemą.

„Ekologinio ūkininkavimo plėtrą lems ne tik taikoma paramos sistema, bet besikeičiantys vartotojų poreikiai. Klimato kaitai mažinti skatinsime technologijų diegimą, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančias anglies absorbcijos potencialą dirvožemyje. Iniciatyvai įgyvendinti išskirtinis vaidmuo bus skiriamas siekiant sutelkti mokslo ir konsultantų žinias ir gebėjimus“, - rašoma programoje.

Tam žadama imtis šių iniciatyvų:

• Dirvožemio kokybės valdymas. Augalams neįsisavinus naudojamų maisto medžiagų, aplinkoje susidaro jų perteklius, kuris prisideda prie oro, dirvožemio, vandens taršos ir klimato kaitos. Sieksime mažinti prarandamų maisto medžiagų kiekį, atkurti humusingą dirvožemio sluoksnį ir mažinti eroziją. Didelį dėmesį skirsime siekdami ūkiuose palaikyti subalansuotą tręšimo ir tvaraus maisto medžiagų valdymo praktiką, taip mažindami sintetinių mineralinių trąšų naudojimą. Sukursime dirvožemio kokybės stebėsenos sistemą.
• Tvari gyvulininkystė ir akvakultūra. Sieksime mažinti gyvūninės produkcijos gamybos poveikį aplinkai ir klimatui, skatinsime pereiti prie tvaresnės gyvulininkystės, sudarant galimybes plačiau naudoti novatoriškus pašarų priedus ir Lietuvos ištekliais paremtus auginamus pašarus ar alternatyvias pašarines žaliavas. Plėtojant ūkinių gyvūnų gerovę ir biosaugą, bus pasiekiama geresnė gyvūnų sveikata ir maisto kokybė, mažesnis veterinarinių preparatų poreikis. Bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti aukštesnį gyvūnų gerovės lygį. Remsime ūkių iniciatyvas mažinti gyvulininkystės sektoriaus išmetamo metano kiekį, padvigubinsime perdirbamo mėšlo kiekį. Plėsime atsinaujinančiosios energijos gamybą. Akvakultūra taps pagrindiniu apsirūpinimo žuvimi šaltiniu. Verslinė žvejyba bus uždrausta, išlaikant tautinio paveldo ir turizmo veiklas, įtraukiant pakrančių bendruomenę į išteklių valdymo ir saugojimo procesus. Žuvivaisos, jūrinės ir priekrantės žvejybos klausimai bus perduoti Aplinkos ministerijos kompetencijai.
• Tvari augalininkystė. Integruotos kenkėjų kontrolės sistemos plėtra taps pagrindine priemone mažinant cheminių pesticidų naudojimą. Skatinsime naudoti moksliškai pagrįstus saugius alternatyvius būdus derliui nuo kenkėjų ir ligų apsaugoti.
• Padvigubinsime ekologinio ūkininkavimo plotą. Ekologinis ūkininkavimas užtikrina pilnavertę sveiką mitybą, padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Skatinsime ekologiškų produktų vartojimą, skleisime žinias apie jų vertę žmonių sveikatai ir aplinkai, apie produkto gamybos grandinę (produkto tvarumą) vartotojui. Remsime ekologinius ūkius.
• Žemės ūkio indėlis į klimato kaitos mažinimą ir sektoriaus prisitaikymas. 2024 m. plotai, kuriuose bus taikomos neariminės technologijos, padidės 1,5 karto, o 2030 m. – beveik 3 kartus. Iki 2024 m. bent 4 proc. (2030 m. – 10 proc.) žemės ūkio naudmenų bus panaudotos kraštovaizdžiui įvairinti. Siekiant mažinti ŠESD emisijas, skatinsime šias technologijas: neariminį žemės dirbimą, tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, augalų, sugeriančių didesnį ŠESD kiekį, ir perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, subalansuotą mineralinių trąšų naudojimą ir jų pakeitimą mažiau taršiomis alternatyvomis. Skatinsime daugiamečių pievų apželdinimą ir išlaikymą, ariamų durpžemių plotų keitimą šlapžemėmis, pievomis ar miškais.
• Tvarios maisto gamybos sistemos. Skatinsime saugių, sveikatai palankių, tvarių maisto produktų gamybą ir vartojimą, tuo pačiu siekdami, kad būtų sumažintas jų gamybos aplinkosauginis pėdsakas. Sieksime, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai, maisto perdirbimo įmonės imtųsi konkrečių veiksmų tvarumo srityje, kurtų žiedinius verslo modelius, naudotų aplinkai draugiškas (nekenksmingas, daugkartinio naudojimo, perdirbamas ir novatoriškas, mažinančias maisto švaistymą) pakuotes, mažintų atliekų kiekį.  Skatinsime regionų ar vietos maisto sistemas, paremtas trumpesnių maisto grandinių principu. Didinsime pagal kokybės sistemas pagamintų ir tvarių produktų žinomumą ir vartojimą, taip pat ir viešajame sektoriuje, kur žalieji pirkimai taps dominuojančiais. Mažinsime maisto praradimus ir  maisto atliekas, maisto švaistymą visoje maisto tiekimo grandinėje, skatinsime maisto atliekų perdirbimą. Stiprinsime kovą su sukčiavimu ir klastojimu maisto produktų srityje, keliančiu pavojų maisto sistemų tvarumui. 

Gyvybingas kaimas

Programoje konstatuojama, kad žemės ūkis ir toliau išlieka pagrindiniu verslu kaime, kartu susiduriama su depopuliacija, kaimo senėjimo problemomis. Anot naujos Vyriausybės programos, tik sukuriant išskirtines sąlygas ir didesnę paramą jauniems ūkininkams, suformuojant patrauklią infrastruktūrą ir prieinamas paslaugas pavyks pakeisti kaimo įvaizdį, pritraukti jaunimą ūkininkauti ar užsiimti kitais verslais. 

„Siekdami didinti kaimo patrauklumą, pasitelksime vietos bendruomenes, remsime jų veiklą, ypač orientuotą į tvarių  darbo vietų, socialinio verslo kūrimą ir plėtrą“, - rašoma dokumente.

Siekiant užtikrinti kartų kaitą, į kaimą pritraukti jaunimą ir gerinant sąlygas jų verslo plėtrai, žadama modernizuoti žemės ūkio sektorių; pasitelkus ES fondus ir valstybės lėšas ketinama remti jaunimo įsikūrimą, galimybes jiems gauti pagrindines paslaugas, auginti vaikus, o senjorams - oriai, saugiai ir įdomiai gyventi.

Ir toliau ketinama remti verslus kaimo vietovėse, skatinant modernių, gerai mokamų darbo vietų kūrimą, taip pat - vietos bendruomenių inicijuotus kaimo infrastruktūros gerinimo projektus. 

Programoje akcentuojamas ir bendruomenių, vietos veiklos grupių lyderių ir kitų aktyvių kaimo žmonių indėlis į gyvenimo kokybės kaime gerinimą, žadama skatinti bendruomeninio ir socialinio verslo idėjų įgyvendinimą.

Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į skaitmeninimą: ketinama rengti ilgalaikę sektoriaus skaitmenizavimo  programą ir pradėti ją įgyvendinti. Bus siekiama maksimaliai skaitmenizuoti sektoriaus veiklą, planuojama remti skaitmenines iniciatyvas ūkio lygmeniu. Į skaitmeninę erdvę turėtų keltis ir administracinės paslaugos.

Visą programos tekstą galite rasti čia.

Rytoj paskirtoji premjerė I. Šimonytė Vyriausybės programą ketina teikti Seimui. Po pateikimo ją turės svarstyti Seimo frakcijos ir Seimo komitetai, vėliau prie jos dar kartą bus grįžta Seimo plenariniame posėdyje. Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo. Apsvarsčius plenariniame posėdyje ir ministrams bei premjerui atsakius į klausimus dėl Vyriausybės programos bus balsuojama. 

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai. Vėliau Vyriausybės nariai turi prisiekti Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.

MŪ, LRS inf.