Vilnius. Lietuvai braižant būsimosios paramos gaires diskusijos tik stiprėja. Kokios turėtų būti tiesioginės išmokos, kaip jos turėtų būti ribojamos – diskutuota ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nuotoliniame prezidiumo posėdyje.

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiajam patarėjui Artiomui Volkovui pristačius galimus scenarijus, LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis grįžo prie išmokų ribojimo klausimo, teiraudamasis, ar konvergencijos klausimas jau yra „galutinai uždarytas“ ar dar įmanomi įvairūs variantai?

Tiek A. Volkovas, tiek posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio atašė Europos Sąjungoje Rolandas Taraškevičius teigė, kad šiuo metu ES pirmininkaujanti Vokietija bando įvairiai traktuoti ES vadovų tarybos sprendimą dėl išmokų ribojimo, tad ir galutiniai sprendimai dar nėra visiškai aiškūs.

R. Taraškevičius patikino, kad dėl tiesioginių išmokų vokų dydžio diskusijos faktiškai yra baigtos, tačiau išmokų ribojimo klausimas vis dar atviras ir svyravimų dėl ribų - nuo 60 000 ar nuo 100 000 eurų – gali būti dar įvairių.

Jo teigimu, ES vadovų tarybos sprendimas dėl 100 000 eurų dokumentuose yra, kaip ir žodis „galimas“ – tad tai gali būti savanoriška priemonė.

„Tuo pačiu į tekstą yra įdėti ir tie pradiniai Europos Komisijos siūlyti išmokų mažinimo laipteliai: nuo 60 000 iki 75 000, nuo 75 000 iki 90 000 ir nuo 90 000 iki 100 000 su atskira procentuote. Vokietija traktuoja, kad tam, kas yra žemiau 100 000 eurų - galima suteikti lankstumo apsispręsti. Mažinimu būtų galima pasinaudoti tam tikrose ribose“, - apie tai, kad šis klausimas vis dar išlieka atviras, kalbėjo R. Taraškevičius.

Anot jo, sprendimų priėmimo greitį apsunkina ir pandemija – nors klausimai juda, nes yra esminiai ES vadovų tarybos sprendimai, tačiau likusius klausimus išspręsti ir suderinti pozicijas nuotoliniu būdu gali būti labai sudėtinga.

Grįžus prie išmokų ribojimo, LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas emocingai klausė, „kiek galima linčiuoti ir linčiuoti už tą patį – kad ūkis yra didelis“, ir ragino paskaičiuoti, kiek vienam dirbančiajam dideliame ūkyje tenka ploto.

Jam pritarė ir J. Sviderskis, teigdamas, kad jie nepasisako prieš mažą ūkį, tačiau pasigenda objektyvaus požiūrio. „Gal šnekame emocingai, bet tas stambus ūkis, kuris sukuria darbo vietas, kuris sukuria mokesčius, kuris aprūpina maisto pramonę, pasidaręs lyg stulpas, pro kurį praeidamas kiekvienas šuniukas pakelia koją... Tas ūkis pirmiausiai turėtų būti gerbiamas, kad būtų pavyzdys kitiems. Dabar jis talžomas politikų. Norime objektyvaus valstybinio požiūrio“, - kalbėjo J. Sviderskis.

Jis akcentavo, kad visiems Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) parengtiems siūlymams dėl strateginių tikslų bus prašoma papildomo vertinimo. „Kad būtų padarytas ekspertinis vertinimas. Kad ne vien LAEI, kuris užsiciklinęs ant kažkokių skaičių, dažnu atveju mums atrodo, kad užduodamus politikų... Kad būtų pakviesti VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, gyvulininkystės, žemdirbystės, sodininkystės institutai ir pan. Mes to prašėme, prašysime ir reikalausime, kad tai būtų padaryta“, - požiūrių įvairovės ir alternatyvių vertinimų reikalavo J. Sviderskis.

A. Volkovas tikino, kad jo pristatymas – tik pirminiai siūlymai, išplaukiantys iš ES pozicijos ir šalies rodiklių. „Tikrai nėra ministerijos pozicijos prieš stambų ūkį. Tai yra tik pasiūlymas, o ne sprendimas ir mes dėl jo tikrai dar diskutuosime ir su jumis, ir su kitais socialiniais partneriais“, - tikino ministerijos atstovas, teigdamas, kad pagal galimybes bus atliekamas ir ekspertinis vertinimas.

Tiek apie perskirstymą, tiek apie paramą jauniesiems ūkininkams kalbėjo ir LŽŪBA viceprezidentas, ŽŪK „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis. Jo teigimu, matant kai kurių paramos mechanizmų tikslus, kur kalbama apie paramos perskirstymą, atrodo, „lyg mes šiandien dirbame visiškai neteisingai“.

„Toks bendras fonas, kai yra dėliojami pinigai, turbūt yra pasvertas?.. Tikrai aš esu už, kad būtų lėšos skiriamos jauniems ūkininkams, bet ne už tai, kad yra jaunas ir tik gyvena kaime. Tikrai turi kurti (vertę, - red.). Argi čia tikslas atimti iš tų, kurie gauna daugiau ir atiduoti tiems, kurie gauna mažiau? Čia – kažkokia revoliucija“, - kalbėjo A. Grubliauskis, pritardamas, kad LAEI siūlymai dar turėtų būti įvertinti ir kitų ekspertų.

Vis dėlto A. Volkovas akcentavo, kad „tikrai nėra tikslo atimti iš stambių ir nėra čia Robino Hudo“, kalbama apie skirtingus mechanizmus, kurių kiekvienas turi savo tikslą, o ne apie visą paramą.

Panašu, kad prie šių temų, dėliojant būsimąsias ES žemės ūkio ir kaimo plėtros programos priemones, bus dar ne kartą sugrįžta aštriose diskusijoje.

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis, dėliodamas akcentus, kalbėjo, kad tiek kai kurios A. Volkovo frazės, tiek R. Taraškevičiaus teiginys, jog kiekviena šalis kai kur turės sprendimo laisvės, nuteikia bent šiek tiek optimistiškiau. „Vis dėlto žiauriausia dalis - apie pienines karves ir pieno gamybą. Turiu patikinti kolegas, kad čia - dar ne galutiniai sprendimai“, - sakė LŽŪBA vadovas.

Penktadienį vykusiame nuotoliniame LŽŪBA prezidiumo posėdyje aptartas ir Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, Žemės ūkio ministerijos pozicija bei derybos su Aplinkos ministerija kitais aplinkosaugos klausimais, teirautasi dėl priemonių pandemijos padarinių likvidavimui.

MŪ inf.