Akademija (Kėdainių r.). Visuose lygiuose, tiek ES institucijoje, tiek ir mūsų šalyje, tebevyksta diskusijos dėl naujosios ES žemės ūkio ir kaimo plėtros programos tikslų bei priemonių. Pagrindinės gairės aiškėja, bet konkretumo dar trūksta.

Šių metų liepos 21 d. Europos Vadovų Taryboje (EVT) buvo susitarta dėl 2021-2027 metų finansinio laikotarpio. Lietuvos žemės ūkiui EVT išvados reiškia, kad tiesioginių išmokų vidutiniai dydžiai planuojami nuo 178 Eur/ha 2021 metais iki 215 Eur/ha 2027 m. (skaičiuojant pagal 2,85 mln. deklaruotų hektarų).

Neseniai Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusiame nuotoliniame posėdyje buvo pristatytos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginio plano tiesioginės paramos, vadinamojo I ramsčio, priemonės.

ES šalys narės turi susikurti savo nacionalinį strateginį planą, kuriame dalis tiesioginių išmokų priemonių yra privalomos, o dalį galima pasirinkti arba ne.

Pavyzdžiui, privaloma bazinė pajamų palaikymo išmoka, perskirstymo išmoka ir vadinamoji „Eko-schema“. Jaunųjų ūkininkų išmoka, susietoji parama ir smulkių ūkių schema nėra privaloma, šalys narės jas gali rinktis savo nuožiūra.

ŽŪM deklaruoja, jog siekiama paskirstyti pirmojo ramsčio lėšų voką taip, kad didesnė jo dalis atitektų smulkiajam ir vidutiniam ūkiui, o išmokų vidurkis už 1 ha 2022 m. pasiektų 200 eurų, o 2027 m. – 215 eurų.

Be to siekiama, kad būtų ženkliai paskatintas ūkius kaime kuriantis jaunimas, kad per susietąją paramą būtų paremti sunkumų patiriantys žemės ūkio sektoriai, kad nereikėtų taikyti išmokų lubų stambiems: produktyviems, daugiausiai žaliavos pagaminantiems, konkurencingiems ūkiams, kuriantiems darbo vietas ir pan.

Tiesioginės paramos priemonių svarbiausios gairės  

Nors dar nėra aišku, kada realiai bus pradėta dirbti pagal naujojo laikotarpio nuostatas - nuo 2022 metų ar vėliau, tiesioginės paramos priemonių gairės dėliojamos jau dabar.  Pagal jas orientuojamasis „dėliojant“ pirmojo ramsčio numatomos paramos voką.

Viena jų - tiesioginių išmokų ribojimas. Kaip jau žinoma, žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitarė su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda taikyti lubas nuo 100 000 eurų bazinių išmokų sumos atskaičius su darbo kaštais susijusias išlaidas.

ŽŪM taip pat kalbama apie perskirstymo išmokas: siūloma remti ne pirmuosius 30 ha (kaip yra dabar), o pirmuosius 50 ha.

Trečias klausimas - jaunųjų ūkininkų tiesioginės išmokos. ŽŪM siūlo jauniesiems ūkininkams išmokas mokėti ne 5 metus, o ilgiau - 7 metus ir skirti daugiau nei 2 proc. I ramsčio voko lėšų.

Ketvirtas svarbus klausimas vadinamoji Susietoji parama. Pagal dabartinį ŽŪM siūlymą, kai kuriems sektoriams numatoma išmokas didinti (pavyzdžiui, už pienines karves, daržoves, vaisius), kitiems palikti dabartinį lygį (už mėsinius galvijus, mėsines avis, pienines ožkas, uogas, cukrinius runkelius, sėklines bulves).

Beje, mokant paramą už pienines karves siūloma išmokų dydį diferencijuoti pagal ūkyje laikomų gyvulių skaičių. Tokiu atveju didžiausias išmokas už gyvulį gautų 50-150 karvių turintys ūkiai, mažiausias – iki 10 gyvulių ir daugiau kaip 150 gyvulių laikantieji. Tačiau gali likti ir variantas, kai visiems, nepriklausomai nuo turimų gyvulių skaičiaus, ūkiams už karvę išmoka būtų vienoda.

Mažinti išmokų lygį siūloma už baltyminius augalus, uždaro grunto daržoves. O nebemokėti už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus, pieninių veislių bulius. Norima skirti paramos už riešutmedžių plotus.

Dar daug nekonkretumo

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) administracijos, kadangi dėl būsimosios paramos dar nėra vieningos nuomonės, tebesitęsia diskusijos, žemdirbių organizacijos dar gali Žemės ūkio ministerijai pateikti savo argumentų vienais ar kitais klausimais.

Todėl pirmadienį buvo sukviestas išplėstinis LŪS prezidiumo narių posėdis, kuriame išsamiai aptartos būsimos paramos priemonės, kad būtų galima pateikti Žemės ūkio ministerijai ūkininkų organizacijos oficialią nuomonę.

Kaip sakė Jovita Motiejūnienė, LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė, ŽŪM pavasarį buvo išplatinusi anketą, kurioje žemdirbiams atstovaujančios organizacijos galėjo pareikšti savo nuomonę. Vėliau ministerija pristatė apibendrintus duomenis, bet paramos klausimais iš esmės ji laikosi savų gairių, kurios ir buvo anksčiau numatytos.

„Iki šių metų pabaigos turi būti suformuotas paramos priemonių planas. Tačiau kol kas matome iš valdžios pusės chaotišką darbą, neaiškus bendras vaizdas. Pasakoma A, bet nepasakoma B“, - pradėdama apžvelgti būsimas paramos gaires sakė Jovita Motiejūnienė, LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė

Lubos tokios, kad realiai mažai kas jas pasiektų

Naujojo laikotarpio svarbiausiais BŽŪP principais Briuselis siekia atstatyti socialinį teisingumą, dėl to ir numatomas didesnis smulkių bei jaunų ūkių rėmimas, išmokų lubos ir pan. Bet ir šiuo klausimu dar nėra vieningos nuomonės: Vadovų Taryba siūlo 100 tūkst. eurų, o EK – 60 tūkst. eurų lubas (jos būtų taikomos iš gautų tiesioginių išmokų sumos atskaičius faktines su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas).

Grubiai skaičiuojant, reikia turėti 1 tūkst. ha žemės, kad pasiektum 60 tūkst. eurų tiesioginių išmokų lubas, arba 1500 ha, kad pasiektum 100 tūkst. eurų lubas. Todėl realiai tik labai mažai daliai ūkių jos būtų pritaikomos. O Lietuvoje, agrarinių ekonomistų skaičiavimu, 100 tūkst. eurų išmokų lubos nebūtų pritaikomos nė vienam ūkiui, ypač jeigu iš gautos sumos būtų išskaitomos su darbo užmokesčiu susijusios išlaidos.   

Todėl po diskusijų LŪS posėdžio dalyviai balsų dauguma nutarė palaikyti poziciją, kad Lietuvoje būtų taikomos ne 100, o 60 tūkst. eurų išmokų lubos (išskaičiavus su darbo užmokesčiu susijusias išlaidas).

LŪS posėdžio kai kurių dalyvių nuomone, reikia ieškoti kitų, efektyvesnių priemonių, padedančių užkirsti kelią nepagrįstam stambiųjų ir susijusių įmonių naudojimuisi parama.

Kokia ūkininkų organizacijos nuomonė kitais klausimais

LŪS posėdžio dalyviai daug diskutavo esminiais klausimais, susijusiais su Lietuvos strateginio plano I ramsčio priemonėmis. LŪS balsų dauguma palaiko variantą, kad labiau būtų remiami pirmieji 50 ha. Ūkininkų organizacija pritaria, kad jaunieji ūkininkai būtų remiami ilgiau nei dabar, t. y. 7 metus (iki 50 ha).

Ūkininkų atstovai nepritaria ministerijos pozicijai mažinti paramą už baltyminius augalus, už pieninių karvių bulius, už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus.

LŪS, kaip, beje, ir patys pieno ūkių atstovai, nepritaria variantui, kad išmokos už pienines karves būtų diferencijuojamos pagal ūkyje laikomų gyvulių skaičių. 

LŪS posėdžio dalyviai daug diskutavo būsimos paramos klausimais ir ne kartą balsavo, ar pritaria, ar ne įvairioms Žemės ūkio ministerijos siūlomoms Lietuvos strateginio plano I ramsčio priemonėms

LŪS posėdžio metu suformuota nuomonė dėl Lietuvos strateginio plano I ramsčio priemonių bus pateikta Žemės ūkio ministerijai.

Neatsakyti klausimai

Pasak J. Motiejūnienės, kalbant apie būsimą tiesioginių išmokų priemonių planą, valstybės lygiu dar yra nemažai neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, nesumodeliuotos ekoschemos, kurioms privaloma skirti 30 proc. išmokų voko.

Svarstant ekoschemas šiuo metu lyderė yra Vokietija. Intensyviai šiais klausimais taip pat dirba kelios kitos šalys: Belgija, Čekija, Estija, Latvija, Slovakija. Pavyzdžiui, vokiečiai planuoja sudaryti ekoschemų katalogą, iš kurio konkretus ūkis išsirinktų jam labiausiai tinkantį variantą.

Tarp minėtose šalyse siūlomų ekoschemų variantų galimas labai įvairių priemonių rėmimas: dirvožemių kokybės ir sveikatos, biologinės įvairovės, ekologinio ūkininkavimo, daugiamečių pievų, organinių medžiagų gausinimo, skysto mėšlo skleidimo, ekosistemos išsaugojimo, tiksliojo ūkininkavimo, posėlio, ekstensyvaus ganymo, minimalaus žemės dirbimo, ražienų per žiemą, lauko pakraščių ar gėlių juostų ir t.t.

Kalbant apie būsimą paramą, dar neišaiškinta iki galo ir nekalbama apie galimas sektorinių intervencijų priemones. Jos privalomos vaisių ir daržovių, bitininkystės, vyno sektoriuose, bet gali būti pasirenkamos ir kituose sektoriuose.

Kol kas dar neaišku, kokiomis sąlygomis gali būti remiami grūdų, cukraus, sausųjų pašarų, sėklų, apynių, linų ir kanapių, skintų gėlių, augalų ir jų svogūnėlių, galvijienos, pieno ir pieno produktų, kiaulienos, avienos ir ožkienos, kiaušinių, paukštienos, įvairių pašarinių kultūrų, alyvuogių ir pan. sektoriai.

Pasak LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės, kol kas Briuselyje kalbama, jog naujojo paramos laikotarpio priemonės galėtų prasidėti arba nuo 2022, arba tik nuo 2023 metų. Kaip bus iš tikrųjų, paaiškės vėliau, po Europos Parlamento, Komisijos ir Vadovų Tarybos bendro sprendimo.

MŪ inf.