Biudžeto projektas: ko tikėtis žemės ūkiui?
2019-12-06
ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė

Vilnius. Patobulintam valstybės biudžetui pritarus Vyriausybei, jis vėl bus teikiamas Seimui. Tad kas bus finansuojama ir kam 2020 metais žemės ūkio sektoriuje gali pristigti?

Šią savaitę 2020 m. žemės ūkio biudžeto projektą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) kasmetės konferencijos dalyviams pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė.

Pagal dabartinį projektą žemės ūkiui ketinama skirti 987,228 mln. eurų. „Praktiškai kone grįžome prie 2003 metų procentinės dalies visame biudžete. Ypač tai matosi pastaraisiais metais, kai 2018 ir 2019 metais biudžetas augo. Pagal pirmadienį Vyriausybėje svarstytą biudžeto projektą visas valstybės biudžetas yra beveik 13 mlrd. eurų, žemės ūkiui skiriama 987 mln. eurų. Aišku, visą laiką vyksta derybos“, - kalbėjo R. Mininienė.

Asignavimų valdytojų pajamų įmokos mažėja 40 tūkst. Eur, o specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams didėja 7,4 mln. Eur. ES skiriamos lėšos 2020 metams mažėja 35,6 mln. eurų, o valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos didėja 29,6 mln. eurų.

Jos teigimu, taip yra todėl, kad kai kurioms kompensacinėms tęstinėms Kaimo plėtros plano priemonėms buvo gautas leidimas šiemet intensyviau mokėti iš ES lėšų, nes stigo bendrojo finansavimo, o 2020 m. teks mokėti daugiau iš jo. „Toks rimtesnis pokytis, bet tam yra paaiškinimas ir tai nereiškia, kad iš ES gauname mažiau lėšų. Tikrai ne. Tiesioginių išmokų vokas, kad ir nežymiai, bet kasmet auga“, - aiškino ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė.

Svarstant biudžeto projektą, Žemės ūkio ministerijai papildomai skirta 27,657 mln. eurų su ES finansinės paramos lėšomis įgyvendinamų priemonių bendrajam finansavimui. Taip pat, jau po svarstymo Seime, sulaukus palaikymo parlamentiniuose Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetuose, 7,1 mln. eurų skirta melioracijos programai.

„Kai biudžeto projektas buvo grąžintas Vyriausybei ir Finansų ministerijai, bendromis jėgomis radome galimybę skirti papildomai melioracijai valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių rekonstrukcijai, tvarkymui, investiciniams projektams. Dabar turime didelį iššūkį nuspręsti, kokiais kriterijais bei principais bus atrenkami projektai“, - aiškino R. Mininienė, primindama, kad keletą metų melioracijai lėšų visai nebuvo skiriama.

Tręšiamųjų produktų įstatymo įgyvendinimui Valstybinei augalininkystės tarnybai papildomai numatoma skirti 371 tūkst. eurų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) naujam investiciniam projektui skirta 1,3 mln. eurų, pasak ŽŪM atstovės, tai susiję su reglamentinių nuostatų reikalavimais – turi būti sukurta automatinė laukų nuotolinio stebėjimo informacinė sistema.

162 tūkst. eurų numatyta topografinės ir inžinerinės informacinės sistemos plėtrai ir palaikymui finansuoti bei Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūrai ir demarkavimui atnaujinti. 631 tūkst. Eur - ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinimui.

Kitų metų biudžete ketinama atstatyti ir 1 mln. eurų, kuris, pasak R. Mininienės, šiemet buvo perskirstytas Aplinkos ministerijai. 1,254 mln. eurų suplanuota valstybės tarnautojų ir darbuotojų atlyginimų didinimui. „Visos įstaigos susidūrė su problema, kai privalomai buvo padidinti koeficientai, o lėšų neskirta. Turi įstaigos laisvų etatų, bet nepriima žmonių, nes tiesiog neišgyvena. Atlyginimai tikrai labai maži, bet gauname tik baziniam padidėjimui. Tai yra ir savivaldybių, ir valstybės tarnautojų problema“ – žemės ūkio biudžeto projekto eilutes aiškino ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė.

Iš didelių užmojų perkelti ministeriją į Kauną ir nemenko įgyvendinimui numatyto finansavimo, biudžeto projekte palikta tik 200 tūkst. Kauno padalinio patalpų sutvarkymui. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui licencijų ir IT infrastruktūros atnaujinimui ketinama skirti 50 tūkst. eurų.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2020 m. numatyta 31,2 mln. Eur arba 1,841 mln. Eur daugiau nei buvo ketinta pradiniame plane. Tai padaryta atsižvelgiant į tai, kad VMVT priskirtos naujos funkcijos, o taip pat būtina pasirengti griežtėjantiems ES reikalavimams. Alytaus gaisras parodė, kad tam tikriems tyrimams arba stinga tam tikros įrangos, arba ji yra pasenusi. Galiausiai, papildomi asignavimai skiriami ir pačios institucijos veiklos stiprinimui, kad ji galėtų efektyviau vykdyti maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei galėtų užtikrinti maisto saugos ir vartotojų apsaugos reikalavimų vykdymą.

Nors kai kurie papildomi asignavimai numatyti, bet vis dėlto liko keletas, kuriems papildomos lėšos nenumatytos. Vienas jų – 7,3 mln. eurų šalnų padarytiems nuostoliams sodams ir uogynams kompensuoti. Nors svarstant tiek Kaimo reikalų, tiek Biudžeto ir finansų komitetai tam neprieštaravo, lėšos nenumatytos. R. Mininienės teigimu, Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Finansų ministerijai numatyti galimybę, paaiškėjus galutiniams nuostolių skaičiams, pasiskolinti. Vis dėlto, jos teigimu, tokia galimybė abejotina, o ŽŪM asignavimuose papildomai rasti irgi bus sudėtinga, tad siekis – kovoti ir bandyti šią sumą vis dėlto gauti.

Melioracijai papildomos lėšos numatytos, bet tai – toli gražu ne ta suma, kuri padėtų rekonstruoti visus valstybei priklausančius nusidėvėjusius statinius. Norint tai padaryti bent per penkiolika metų, reikėtų kasmet tam skirti po 30-35 mln. eurų. Tad atėmus jau numatytus 7 mln. Eur, poreikis melioracijai 2020 metams dar išlieka 26 mln. eurų.

Remiantis NMA prognozėmis, daugiau reikia ir bendrojo finansavimo lėšų. Jų nuomone, jei nebus rasti papildomi 20,415 mln. eurų,  kyla grėsmė, kad kai kurie mokėjimai gali nusikelti. Kol kas teigiama, kad Finansų ministerija tam galėtų pasiskolinti.

Trūksta dar ir savivaldybėms valstybės perduotų funkcijų vykdymui – 23, 342 mln. eurų. Nors yra ir daugiau nepatenkintų poreikių, ŽŪM atstovė tikina, kad dabar yra susikoncentruota į šiuos ir toliau bandoma derėtis. „Mūsų dėmesys nukreiptas į šitas keturias pozicijas. Dabar dar bus svarstymai Seime ir gali dar kas nors keistis. Tikrai tikimės, kad kažkokie sprendimai dar bus priimti, ypač dėl šalnų nuostolių“, - pristatydama 2020 m. žemės ūkio biudžeto projektą kalbėjo R. Mininienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką planuojate ūkyje 2020-aisiais?
Orai