Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Agropolitika
Besielgiantiems žiauriai siūloma drausti laikyti gyvūnus
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Siekiant užkardyti pasikartojantį žiaurių elgesį su gyvūnais, Seimo narių grupė siūlo be dabar jau egzistuojančių piniginių baudų taikyti ir draudimą tam tikrą laikotarpį tokiems asmenims vėl laikyti gyvūnus. Parlamentarų teigimu, toks draudimas svarbus ne tik dėl naminių, bet ir ūkinių gyvūnų gerovės.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete iniciatyvą pristačiusi Seimo narė Ieva Pakarklytė teigė, kad praktika rodo, jog vien šiuo metu taikomų baudų neužtenka ir yra atvejų, kai iš asmens dėl žiauraus elgesio konfiskavus gyvūnus ir jį nubaudus, jis vos ne kitą dieną vėl įsigyja naują augintinį.

Parlamentaras Andrius Vyšniauskas priminė Kalvarijoje išaiškintą gyvulių nepriežiūros atvejį ir teigė, kad toks draudimas aktualus ne tik dėl gyvūnų augintinių (šunų, kačių), bet ir ūkinių gyvūnų gerovės. Anot jo, vis dar viešojoje erdvėje matome rezonansinius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, po kurių nusižengimai kartojami toliau ir nėra jokių priemonių leidžiančių tai suvaldyti, šiuo metu taikomos piniginės baudos vis dėlto nėra tokios didelės, kad pažeidėjus atgrasytų.

Bioversija 2024 04 26 m7

Pasak I. Pakarklytės, draudimas asmenims laikyti gyvūnus jau taikomas ir kitose Europos šalyse.  Kaimyninėje Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė juos laikyti atimama iki 10 metų, Estijoje – iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje – 2 metams. Yra ir tokių šalių, kuriose teisė laikyti gyvūną gali būti atimama visam laikui. Toks reguliavimas taikomas Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje.

Kai kuriose šalyse (Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje) draudimo pobūdį konkrečiu atveju nustato atsakingos institucijos: asmeniui gali būti uždrausta laikyti bet kokius gyvūnus arba tik tam tikra rūšis. 

Įstatymo pataisomis Lietuvoje siūloma taikyti laikotarpį nuo 2 iki 10 metų. Anot I. Pakarklytės, kad reikia tokio papildomo draudimo, pritaria ir nevyriausybinės organizacijos, kontroliuojančios institucijos.

Pasak jos, toks reguliavimas būtų aktualiausias, siekiant pažaboti gyvūnų daugintojus, kurie, net ir paskyrus baudas, toliau tęsia veiklą ir pažeidimus bei piktybiniams gyvūnų kankintojams, recidyvistams.

Ar reikalingas papildomas draudimas, suabejojo parlamentaras Kęstutis Mažeika. „Vienam uždraus, o ką darys kitas šeimos narys? Kas visa tai kontroliuos? Ar tikrai tai yra tas kelias, kuriuo turime eiti? (...) Tik bauda gali atgrasyti. Jei uždraus tik laikyti, ras būdų, kaip tai apeiti“, – kalbėjo K. Mažeika, siūlydamas svarstyti apie didesnes baudas.

Kartu su įstatymo pataisomis Seimo narių grupė siūlo keisti ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kuriuo už numatomo draudimo nesilaikymą pirmą kartą būtų baudžiama nuo 100 iki 300 Eur, už pakartotinį – nuo 300 iki 550 eurų.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pritarė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, siūlydamas pagrindiniam Aplinkos komitetui tobulinti dokumentus pagal pateiktas pastabas.

Autorius: Asta Laukaitienė
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos