Vilnius. Laikinasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius su Baltijos šalių žemės ūkio ministrais ir jų vadovaujamomis delegacijomis aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo ir kitus svarbius klausimus. 

Apie tiesioginių išmokų suvienodinimą su ES vidurkiu Baltijos šalys garsiai kalba jau daugelį metų. Pradėjus diskusijas dėl bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų, atsirado galimybė šią problemą vėl kelti į aukštą politinį lygmenį.

„Ūkininkams reikia stabilumo ir nuspėjamumo, planuojant ilgalaikę ateitį. Išmokų sistema turi būti teisinga, todėl tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių mums išlieka vienu svarbiausių klausimų. Šį procesą reikia baigti per artimiausią finansinį laikotarpį“, – pabrėžė K. Starkevičius.

Visos Baltijos šalys sutaria, kad toliau toks pat išmokų lygis nebegali likti, kai reikalavimų daugėja, o finansavimas toliau karpomas. Vilčių sulaukti pasiūlymų, kaip išspręsti išmokų suvienodinimo problemą, teikia naujoji ES Komisija, teigianti, kad pralaimėtojų neturi būti ir reikia ieškoti kompromiso.

Žaliojo kurso tikslai svarbūs siekiant aplinkos tvarumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, tačiau dabartiniai jo reikalavimai kelia daug sunkumų žemės ūkiui. Tai pabrėžė ne tik K. Starkevičius, bet ir Latvijos žemės ūkio ministras Armandsʼas Krauze (Armandsas Krauzė) bei Estijos ministrė Piret Hartman.

Baltijos šalys skatina diegti inovacijas, remia ekologinį ūkininkavimą, skiria dėmesio miškams, bendradarbiauja su mokslininkais, šviečia ir konsultuoja ūkininkus, tačiau pripažįsta, kad žaliojo kurso inicijuoti reikalavimai prisideda prie nuolatinio administracinės naštos augimo.

Pastebėta, kad mažesni ūkiai dažnai neturi galimybių efektyviai įgyvendinti šių reikalavimų, o tai gali paskatinti jų veiklos nutraukimą arba perėjimą prie mažiau tvarių praktikų.

Susitikime paminėta ir Tausaus pesticidų naudojimo direktyva, kurios peržiūra šiuo metu sustabdyta. Pirminis pasiūlymas dėl augalų apsaugos produktų registracijos buvo diskriminacinis Baltijos ir kitų Šiaurės šalių atžvilgiu. Pasisakiusieji sutiko, kad Direktyva turėtų būti atnaujinama atsižvelgiant į besikeičiančius ūkininkavimo metodus, technologinę pažangą, klimato kaitą, aprūpinimo maistu tendencijas ir kt.

Susitikime aptarti ir nauji iššūkiai, su kuriais Europa susidūrė Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą. 

Susiklosčiusi geopolitinė situacija padarė didelį poveikį visiems ES regionams, tačiau ypač atsiliepė Baltijos šalių, kurios ribojasi su agresorėmis valstybėmis ir yra atsidūrusios išorės grėsmių priešakinėse linijose, ekonomikai.

Diskutuodami ministrai pastebėjo, kad investuotojai šį labiau pažeidžią regioną vertina su didesniu atsargumu, o tai turi neigiamos įtakos ūkių ir maisto pramonės konkurencingumui.

Dėl trapios padėties rinkose dažnai svyruoja kainos, trūkinėja tiekimo grandinės, yra aukštesni gamybos kaštai, o tuo pačiu griežtėja reikalavimai ūkininkams.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad skiriant vis didesnį dėmesį ir nacionalinio biudžeto dalį Baltijos valstybių gynybos reikmėms, tai tiesiogiai mažina ES fondų koofinansavimo galimybes, šalys negali daug prisidėti prie ES priemonių, skirtų krizėms, ekstremaliems įvykiams valdyti ar nukentėjus nuo gamtinių nelaimių, taip pat skirti pakankamą finansavimą įvairioms nacionalinėms programoms.

Baltijos šalių ministrai mano, kad šiam regionui būtina užtikrinti tinkamą paramą, įskaitant finansinę.