Atėjo metas mokėti selekcinį mokestį
2011-01-26

Kaunas, sausio 26 d. Vakar vykusiame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdyje vienas svarbiausių klausimų buvo selekcinis užmokestis, kurį žemdirbiai turi pradėti mokėti jau šiemet - septynerių metų pereinamasis laikotarpis, kurį Lietuva buvo išsiderėjusi stodama į Europos Sąjungą (ES), baigėsi šių metų sausio 1 d. Kol kas nei dėl selekcinio užmokesčio dydžio, nei dėl jo surinkimo bei administravimo tvarkos nėra iki galo susitarta.

„Turime visi suprasti, kad jei nemokėsime selekcinio užmokesčio, greitai negalėsime auginti naujausių veislių augalų", - perspėjo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. Šalyje sėklas platinančių kompanijų atstovai skundžiasi, kad pastaruoju metu kyla vis daugiau problemų su sėklininkystės firmomis, mat jos nebenori teikti mūsų rinkai naujausių veislių sėklos, kadangi mūsų žemdirbiai nemoka selekcinio užmokesčio - kitaip tariant, tarsi honoraro veislės kūrėjams. „Jau yra tokių atvejų, kad norėdami sėti pačių naujausių veislių sėklą, ūkininkai raštu pasižada sumokėti selekcinį užmokestį veislės kūrėjui", - sako bendrovės „Dotnuvos projektai" sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

Sėkla prekiaujančių įmonių „Dotnuvos projektai“, „Baltic Agro“, „Agrokoncernas“ atstovai nuogąstauja, kad darosi vis sunkiau gauti naujausių veislių augalų sėklų – nesulaukdami atlygio, veislės kūrėjai atsisako tiekti naujausias veisles Lietuvos rinkai

Kuo skiriasi licencinis užmokestis nuo selekcinio

Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas galioja nuo 2002 m. balandžio 1 d. Jame yra įvardinti du užmokesčio, mokamo selekcininkams (veislės savininkams) tipai: licencinis ir selekcinis. Licencinis užmokestis mokamas selekcininkui, kai šis parduoda ūkininkui arba kitam žemės naudotojui savo sukurtą veislę dauginti pagal licencinę sutartį. Selekcinis užmokestis - ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą.

Dėl selekcinio užmokesčio mokėjimo dydžio, mokėjimo trukmės sudaroma sutartis tarp selekcininko ir žemės naudotojo. Tačiau ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme, ir Europos Sąjungos reglamente 2100/94/EEB ,,Dėl augalų veislių apsaugos Bendrijoje" yra nuostata, kad jei tokia sutartis nėra sudaryta, selekcinis užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio licencinio užmokesčio, mokamo Lietuvoje už tos pačios augalų rūšies sertifikuojamos žemiausios kategorijos dauginamąją medžiagą.

Rengiamasi jau dvejus metus

Žemdirbiai prie minties, kad teks mokėti selekcinį užmokestį, pratinami jau dveji metai. Daugiausia darbo šioje srityje nuveikė Lietuvos sėklininkystės asociacija (LSA). Asociacijos pirmininkas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vedėjas Vytautas Ruzgas išdėstė pagrindines nuostatas: numatoma, kad selekcinį užmokestį mokės tie žemdirbiai, kurie turi 30 ir daugiau hektarų lauko augalų pasėlių (bulvių - 10 ir daugiau ha).

LSA turimais duomenimis, tokių žemdirbių būtų apie 9 000. Koks numatomas mokesčio dydis? Už hektarą javų reikėtų mokėti 12 Lt, už hektarą bulvių - 70 Lt, už hektarą rapsų - 30 Lt selekcinį užmokestį. „Tai truputį mažiau, negu moka kitų ES šalių ūkininkai", - nuramino V. Ruzgas.

Lietuvos sėklininkystės asociacijos pirmininkas Vytautas Ruzgas ir direktorius Julius Grašys jau dveji metai kuria selekcinio užmokesčio administravimo modelį

Kas administruos - dar neaišku

V. Ruzgas trumpai ir aiškiai apibrėžė: „Svarbiausi yra du dalykai: žinoti tikslią informaciją ir surinkti mokestį." Bet realiai šie paprastai skambantys teiginiai yra palyginti sunkiai įgyvendinami. Surenkant duomenis apie tai, kokie plotai kokių augalų veislių auginami, talkinti pasirengęs Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, platindamas specialiai parengtas anketas, kurias žemdirbys turėtų geranoriškai užpildyti. Galima remtis Suomijos patirtimi, kai informacija apie naudotą sėklą ir ja apsėtus plotus surenkama pasėlių deklaravimo metu.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Rimantas Lipskas pristatė LGAA siūlomą mokesčio surinkimo ir administravimo modelį: mokestis būtų renkamas iš visų ūkio subjektų, turinčių daugiau kaip 1 ha pasėlių, administravimui būtų skiriama 10 proc. sumos, 40 proc. tektų sėklininkystei remti (pavyzdžiui, kompensuoti žemdirbiams dalį sertifikuotos sėklos įsigijimo kainos pagal tai įrodančius dokumentus), selekcinėms firmoms liktų 50 proc. surinktos sumos.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas ragino LŪS lyderius aktyviau diskutuoti su sąjungos nariais apie selekcinio užmokesčio mokėjimo būtinumą ir neišvengiamumą. A. Macijauskas nurodė kelias mokesčio administravimo galimybes: administruotų Lietuvos sėklininkystės asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija arba Žemės ūkio ministerija. „Vis dėl to manau, kad svarbiausią vaidmenį čia turėtų vaidinti Žemės ūkio rūmai. Tai būtų vienas iš žingsnių perduodant žemdirbių savivaldos organizacijoms tam tikras funkcijas. Toks modelis būtų teisingiausias, bet sunkiausiai įgyvendinamas", - pabrėžė viceministras.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas paragino LŪS skyrių vadovus aktyviau aiškinti žemdirbiams apie selekcinio užmokesčio mokėjimo būtinybę

Ne vienas LŪS rajonų skyrių vadovų buvo linkęs pritarti siūlymui, kad mokestį administruotų ŽŪM. Iš salės pasigirdo balsų, reiškiančių nepasitikėjimą mokesčio surinkimo skaidrumu, jei tuo užsiimtų kitos organizacijos: „Lovys jau sukaltas, ir nors jis dar tuščias, bet eilutė prie jo jau rikiuojasi".

Aušrys Macijauskas patikino, kad šių metų pasėlių deklaracijos jau bus patobulintos - bus atskira grafa, kur reikės nurodyti auginamų augalų veisles. „Mokesčio surinkimo projektas kuriamas, laukiame konkrečių pasiūlymų. Šiandien svarbu ne įkainis, o pats faktas, kad toks mokestis bus pradėtas rinkti", - mano A. Macijauskas.

Preliminariais skaičiavimais, mūsų šalyje kaip selekcinis užmokestis kasmet galėtų būti surenkama 15-20 mln. Lt suma.

Joniškio LŪS skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė išreiškė nuomonę, kad geriausia selekcinio užmokesčio administravimą būtų patikėti ŽŪM

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai