Kaunas. Valdymo optimizavimas, išlaidų mažinimas, kova su korupcija ir ekonomikos auginimas - tai iššūkiai, kurie laukia Žemės ūkio ministerijos. Kas, kaip ir kada keisis, paaiškės patvirtinus Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą. Kai kuriuos žadamus pokyčius ministras Bronius Markauskas pristatė šią savaitę Žemės ūkio rūmuose.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, esant ribotoms išlaidoms ir dideliam valdininkų skaičiui, permainų pradžia bus sudėtinga. Vienas pirmų ministerijos žingsnių bus atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų: dalį jų planuojama deleguoti žemdirbių savivaldai, dalį įmonių - privatizuoti.

„Žuvies perdirbimo, žuvivaisos įmonių valdymas tikrai nėra valstybės funkcija. Veislininkystės įmonių paskirtis - vykdyti veislininkystės darbą, užuot auginus paršelius mėsai. Todėl atsisakysime to, kas nebūdinga valstybės įstaigos funkcijoms" - sakė B. Markauskas, pabrėždamas, kad kiekvienu atveju bus tariamasi su Žemės ūkio rūmais, kad veiklos sritys ir funkcijos nenukentėtų, bus priimami realūs sprendimai neimituojant veiklos. Jis pridūrė, kad Aplinkos ministerija nori perimti dalį Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, susijusių su teritorijų planavimu.

Anot ministro, rengiamo Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano ypatumas tas, kad jame numatomi konkretūs rodikliai, kurie leis pamatuoti, ar einama tikslo link: „Jei kalbama apie kooperaciją, tai bus labai aiškiai įvardyta, kiek kooperatyvų per nustatyta laiką turės veikti supirkimo, perdirbimo, prekybos srityse, kiek jie turi uždirbti pajamų ir kt."

Ar bus prioritetų gamybai?

Pasak ministro, kaimo plėtrai beliko 4 mln. eurų. Lėšos, skirtos visam 2014-2020 m. laikotarpiui buvo labai netolygiai paskirstytos, todėl šiuo metu diskutuojama dėl prioritetų. Kai bus sutarta, kurios sritys perspektyvios ir remtinos, tik tada bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas paramai.

„Per 25 metus į žemės ūkį investuota milžiniška suma pinigų, bet rezultatai nėra džiuginantys, diferenciacija tarp labai stambių ir labai smulkių ūkių yra labai didelė. Kardinaliai pakeisti situacijos mums nepavyks, tačiau bent prielaidas pokyčiams būtina sukurti", - kalbėjo B. Markauskas.

Kokius prioritetus žemės ūkio gamybos srityje planuoja valdantieji? Anot ministerijos vadovo, daug ką diktuoja rinka, tad jei šaka nuostolinga, teikti jai prioritetą būtų trumparegiška.

„Įvairių šakų ūkiai turėtų drauge rimtai diskutuoti ir ieškoti visiems priimtino sprendimo. Augalininkystė pasiekė labai gerų rezultatų, tad jau galėtume augalininkystės ūkius raginti investuoti į gyvulininkystę, nes jie turi pakankamus srautus. Nors grūdai eksportuojami, vis tik tai žaliava, ji kuria mažą pridėtinę vertę. Pieno sektoriaus eksporto perspektyvos pakankamai geros. Kai Europoje plinta paukščių gripas, turėtų kilti vištienos kainos, o tai naudinga Lietuvai, kuri nepatenka į gripo zoną", - sakė ministras.

Paklaustas, ar augalininkystės sektoriui jau neverta tikėtis investicinės paramos, B. Markauskas priminė, kokią didelę dalį lėšų nunešė parama šiltnamiams: „Tie, kas turi šiltnamius ar bulves augina turbūt kiaulių neaugins. Remti šiltnamius reikėjo, bet skiriant paramą akivaizdžiai perlenkta.

Raginimas būti sąžiningiems

Atsakydamas į klausimą apie smukiųjų ūkininkų rėmimą, B. Markauskas pabrėžė, kad pokyčių ir stebuklo šioje srityje tikėtis neverta, kol maži ūkiai nesusikooperuos.

Reaguodamas į pasiūlymą riboti išmokas ūkiams, kurie yra didesni kaip 500 ha, ministras atsakė, kad to daryti negalima, nes pasirenkamas tas atskaitos taškas - paramos ribojimą galima grįsti ne turimu žemės plotu, o gaunama pinigų suma, pavyzdžiui, ūkiams, kurie gaunama išmokų suma viršija 150 tūkst. eurų, tačiau tokios priemonės Lietuva nederino su Europos Komisija.

Kaip planuoti ateitį ekologinės gamybos ūkiams ir nenašių žemių ūkininkams? Nuogąstaujama, kad 2018 m. pristigs lėšų išmokoms už ekologinę gamybą ir ūkininkaujantiems nederlingose žemėse. Į tai ministras B. Markauskas atsakė: „Būkim biedni, bet teisingi. Ar ne mūsų pačių apetitas kaltas? Pradėkime nuo to, kad išmokos ekologinei gamybai yra vienos didžiausių Europos Sąjungoje. Žinoma, kad pinigų pritrūko. Ekologinis ūkininkavimas yra ypač sąžiningas ūkininkavimo būdas, todėl sutikti, kai į šią sritį veržiasi didžiulės bendrovės. Tikrai ne tuo keliu nueita. Atvirai sakau, nežinau, iš kur gausime pinigų. Panašiai atsitiko ir su nenašiomis žemėmis: kuo labiau plečiame nenašių žemių arealą, tuo mažiau išmokų tenka ploto vienetui. Šioje situacijoje jaučiamės beviltiškai." Kaip vieną iš svarstytinų galimybių B. Markauskas paminėjo gyvulininkystės rėmimą nenašiose žemėse.

Žemės reforma, anot B. Markausko, yra didžiausia Lietuvos politinė nesėkmė. Apie 90 proc. visų ministeriją pasiekiančių skundų susiję su žemės reforma. „Popieriuje reforma beveik baigta, o natūroje daugybė neatitikimų. Privažiavimai, servitutai, matavimų neatitikimai, supriešinti žmonės; situacijos tokios painios, kad net teismų sprendimų nėra kaip įvykdyti... tikras košmaras. Nacionalinę žemės tarnybą krečia skandalai, joje susipynę tiek interesų, visi susiję... Jei imti atleidinėti, neliks kas dirba", - sakė B. Markauskas.

MŪ inf.