Vilnius. Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas mažinti lengvatas žymėtiems degalams iššaukė stiprų žemdirbių nepasitenkinimą. Prezidento komanda tikina, kad į siūlymą reiktų žiūrėti kaip į bendro plano dalį ir suprasti, kad tai – bendras gerovės valstybės kūrimo procesas.

Pirmadienį Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai šiuo klausimu diskutavo su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu, Aplinkos ir infrastruktūros grupės prezidento patarėja Agne Jakstiene ir Ekonominės bei socialinės politikos grupės prezidento patarėju Vaidu Augustinavičiumi.

Pristatydamas prezidento siūlymą Žemės ūkio tarybai patarėjas V. Augustinavičius pabrėžė, kad pagrindinis siūlomų pakeitimų paketo tikslas yra tai, su kuo G. Nausėda ir atėjo – gerovės valstybės kūrimas. Anot jo, kuriant gerovės valstybę vienas pagrindinių kliuvinių – mokesčių ir bendrojo vidaus produkto santykis. Pagal šį rodiklį Europos Sąjungoje mes esame gale. Didžiausias atotrūkis matomas socialinėje srityje, kur mes kone dvigubai atsiliekame nuo ES vidurkio.

Pasak V. Augustinavičiaus, į gerovės valstybę žiūrima dvejopai: finansiniai dalykai (adekvačios finansinės išmokos, atlyginimai, pensijos ir pan.) ir gyvenimo kokybė (viešosios paslaugos, saugumas ir pan.). „Buvo suformuotas pirmasis paketas judant link gerovės valstybės, kuris susidėjo tiek iš pajamų, tiek iš išlaidų pusės. (...) Jokios manevro laisvės nėra – valstybė turi gyventi be skolų, o valstybėje gerovė irgi turi būti kuriama“, - kalbėjo patarėjas.

Kuriant šį iniciatyvų paketą buvo susitelkta į skurdžiausią visuomenės sluoksnį – pensininkus. O norint jiems gerinti gyvenimo kokybę, galimas sprendimų spektras nėra labai didelis. Pasak patarėjo, pensijų reformos rezultatai bus vėliau, bet dabartinė ir būsima pensininkų karta yra įstrigusi savotiškuose spąstuose, indeksuojant pensiją tiek, kiek auga atlyginimas padėtis nėra bloginama, bet – ir negerinama.

Pasak prezidento Ekonominės bei socialinės politikos grupės patarėjo Vaido Augustinavičiaus, pensininko padėtis priklauso nuo to, kokio dydžio pensija yra lyginant su buvusiu atlyginimu. Lietuvoje ši pakeitimo norma yra 42 proc.

Tad išlieka klausimas, iš kokių lėšų finansuoti resursus pensijai, „kad pakeitimo norma stabilizuotųsi padoresniame lygyje“? Tam Prezidentūra siūlo kelių sprendimų paketą, tarp kurių – GPM tarifo pokyčiai, lėtesnis NPD augimas ir lengvatos žymėtam dyzelinui peržiūrėjimas.

V. Augustinavičius žemdirbių bendruomenei akcentavo, kad lengvata žymėtam dyzelinui – nėra esminė priemonė. „Čia yra paketo dalis. Žiūrėta į visą lengvatų paketą. (...) Šioje vietoje siūloma žiūrėti į šią lengvatą kaip, galbūt, į dalinį jos sumažinimą, tam, kad tiek iš sričių, kurios susiję su darbo santykiais, tiek iš tų, kur nesusiję, kad visur tie netolygumai susimažintų ir kad būtų galimą tą gerovės paketą finansuoti. Šita lengvata – tik vienas iš fragmentų. Ji nėra tikslinė savaime, bet žiūrima holistiškai“, - kalbėjo prezidento patarėjas, primindamas, kad kuriant gerovės valstybę yra tikslas tai pradėti nuo skurdo mažinimo, o jo finansavimas ir šaltiniai – diskutuotinas dalykas.

Prezidento patarėjui sudėliojus svarbiausius siūlomo įstatymų pakeitimo paketo akcentus, žemdirbių atstovai ragino neužmiršti, kad ir tie patys ūkininkai yra ties socialiai jautrios grupės riba. „Ar jūs bent vienas šiandien buvote kaime?.. Jūs nežinote, kad ūkininko amžius – ant pensijinio amžiaus ribos?“, - klausė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė ragino Prezidentūros nepamiršti, kad dalis šiandienos ūkininkų - ties pensijos riba

Jai antrino ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. „Vidutinis ūkininko amžius šiandien yra netoli 60 metų ir beveik 60 proc. ūkininkų yra pensininkai. Atėmus akcizo forma iš jų tuos pinigus ir davus per pensiją, rezultato mes nepasieksime. Pagrindinis tikslas – pagerinti santykį tarp surenkamų mokesčių ir BVP, bet lengvatos naikinimas šitą santykį tik dar pablogins, nes mokesčių bus surenkama mažiau. Natūralu, kad padidinus kuro kainą, didės savikaina, didės leidžiami atskaitymai ir ūkininkų gaunamas pelnas sumažės. O nuo to gaunamo pelno bus mokami mokesčiai. Tad to santykio šita priemone jūs niekaip nepadidinsite“, - kontrargumentus dėliojo LGAA vadovas, primindamas, kad yra ir tarptautinės rekomendacijos papildomai neapmokestinti gamybos priemonių.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis Prezidentūros atstovams priminė, kad lengvatos panaikinimas reikš ir minusą žemės ūkio bendrovių biudžetuose, o tai taps būtinybe peržiūrėti finansus ir ieškoti, kur galima sutaupyti. Ir, anot jo, labai tikėtina, kas galiausiai tai reikš minusą darbuotojo atlyginime. „Kieno sąskaita kuriame gerovės valstybę? Kainos už trąšas pakilo, atlyginimai išaugo. Vienas šaltinis, kur mes galime taupyti – tiktai darbo užmokestis. Tai kur jūs kuriate gerovės valstybę? Vilniuje ir Kaune?“, - klausė J. Sviderskis.

Atsakydamas V. Augustinavičius dar kartą akcentavo, kad galimas akcizo degalams mažinimas – tik viena paketo dalis ir nekalbama apie lengvatos atsisakymą, o jo peržiūrėjimą, mažinimą.

Susitikime buvo kalbėta ir apie naują BŽŪP periodą bei laukiančias derybas dėl naujo laikotarpio finansavimo. Prezidento atstovai patikino, kad tikslas – Lietuvai išsireikalauti daugiau, tačiau tam „prireiks kietų argumentų“, tad jiems sudėlioti bus prašoma visų žemdirbių asociacijų pagalbos.

Į tai A. Macijauskas replikavo, kad peržiūrėjus degalų akcizą, gali kilti problemų ir derybose, nes ES struktūros tokį žingsnį gali įvertinti savaip: „Lietuva pati skriaudžia žemės ūkį ir dar atvažiuoja prašyti“.

„Gerovės valstybė yra bendras visų siekis. Diskusijos toliau tęsis. Klausimas tikrai nėra uždarytas. Turi būti visų bendras sutarimas“, - tikino V. Augustinavičius.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas (kairėje) kvietė neužmiršti, kad žemės ūkį liečiantys vidaus politikos sprendimai gali turėti atgarsį ir derybose su ES

Vėliau, likęs kitomis temomis diskutuoti su žemdirbiais, žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad žymėto dyzelino akcizo peržiūrėjimas tikėtinas, bet jis prezidentui yra išsakęs, jog akcizo mažinimo nepalaiko, tačiau siūlo peržiūrėti jo normas. Tad galimas kompromisas šia tema – normos sumažinimas. „Ministerija tikisi gegužės pirmai dienai gauti naujas technologines korteles. Pagal šių dienų techniką, kokios tos ribos turėtų būti vieną ar kitą veiklą vykdančiame ūkyje“, - kalbėjo A. Palionis. Anot jo, esant būtinybei, išnaudojus visą normą galėtų būti skiriamas ir papildomas, ekstrinis tokio kuro rezervas.

Nors tiek prezidento siūlymas, tiek jį lydinčios diskusijos – audringos, bet teisės aktų dar nėra, tad prie šios temos, matyt, dar bus grįžtama ne kartą.

Lietuvos žemės ūkio tarybos posėdyje diskutuota aktualiausiais sektoriaus klausimais

Kartu su ministru žemdirbių atstovai aptarė ir kitus aktualius klausimus: 2020 m. biudžeto gaires, kompensacijas sodams ir pieno ūkiams, nenašių žemių žemėlapį ir išmokų dydžius. Kalbėta ir apie veislininkystės bendrovių privatizavimo procesą, Valstybinės augalininkystės tarnybos prijungimą prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, savivaldos finansavimą. Siekiant į žemės ūkio problemas atkreipti Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo dėmesį, nutarta išplatinti atvirą laišką.

MŪ inf.