Vilnius. Aplinkos ministerija (AM) kritikuoja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir teigia pritarianti ne visiems ten numatytiems sprendimams. Probleminiais taškais įvardijami: pievų atkūrimas, juodasis pūdymas, sprendimas kitąmet taikyti išimtį dėl sėjomainos.

AM teigimu, Lietuvos aplinkos būklė nuolat blogėja – nyksta natūralios buveinės (ypač pievų), didėja vandenų tarša, mažėja kraštovaizdžio elementų skaičius ir jų užimamas plotas, didėja erozijos paveikto dirvožemio plotai, mažėja biologinė įvairovė.

Europos aplinkos agentūros 2019 m. parengtoje aplinkos būklės ataskaitoje teigiama, kad žemės ūkio veiklos intensyvinimas vis dar yra viena pagrindinių biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų irimo Europoje priežasčių. Žemės ūkio sektorius taip pat yra trečias pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, neskaitant lengvatinių žemės ūkyje naudoti skirtų gazolių išskiriamų ŠESD.

Kritika – sėjomainos išimčiai ir daugiamečių pievų išlaikymui

AM savo pranešime peržvelgia kelias aplinkosaugines problemas ir nagrinėja, kaip jos sprendžiamos Strateginiame plane.

Ministerija primena, kad Europos Komisija (EK) pastabose Lietuvos strateginiam planui pažymėjo, jog labai svarbu apsaugoti daugiametes pievas nuo suarimo ir jų plotai neturėtų sumažėti daugiau nei 5 proc. Vis dėlto, AM teigimu, lyginant su dabartine situacija, daugiametes pievas reglamentuojantis GAAB standartas išlieka toks pat neveiksnus. 

„Netgi priešingai – į daugiamečių pievų plotus siekiama įtraukti 3 m pločio juostas prie melioracijos griovių, nors jos negali būti prilyginamos tikroms daugiametėms pievoms nei pagal mastą, nei pagal rūšinę sudėtį, nei pagal tinkamumą įvairioms laukinių gyvūnų ir augalų rūšims (įskaitant ir saugomas) įsikurti, ypač turint omenyje, kad šiomis juostomis bus leidžiama važiuoti žemės ūkio technikai“, – rašoma Ministerijos pranešime.

Nepritariama ir galimybei atnaujinti natūralias buveines, patenkančias į „Natura 2000“ teritoriją, esą taip buveinių būklė būtų tik bloginama.

Nors aplinkosaugininkai pritaria EK, kad prie vandens telkinių, kurie neatitinka geros būklės reikalavimų, turėtų būti nustatytos didesnės apsaugos juostos, nerimą jiems kelia siekis žiemą sumažinti augalais uždengiamo dirvos plotą. Teigiama, kad tai – vienas efektyviausių būdų apsaugoti dirvą nuo erozijos ir maistingų medžiagų išsiplovimo.

Juodasis pūdymas, AM nuomone, daro neigiamą poveikį dirvožemio kokybei, tad ši  praktika iš viso neturėtų būti remiama mokesčių mokėtojų lėšomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką.

Pranešime taip pat primenama, kad ekoschema „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ negali būti tik formali ir jokiu būdu tokiuose plotuose negalima naudoti augalų apsaugos produktų su glifosatu.

AM kritikuoja ir tai, kad remiant neariminę žemdirbystę nenumatyti saugikliai, leidžiantys išvengti didesnio herbicidų naudojimo. Ministerijos teigimu, nepriimtina, kad plane vietos nerado AM siūlymai skirti paramą invazinių augalų naikinimui bei migruojančių paukščių žalos ir apsaugos prevencijai.

Pranešime, kaip galintis turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes gamtai, taip pat įvardijami ketinimai 2023 m. netaikyti sėjomainos reikalavimų ir nereikalauti 4 proc. ariamosios žemės skirti negamybinei veiklai.

Žemės ūkį ragina užsibrėžti didesnius aplinkosauginius tikslus

Ministerija teigia, kad Strateginio plano pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos esminė išvada taip pat nepalanki – nors būsimame Strateginiame plane numatyta daugiau aplinkos būklę palaikyti ir gerinti galinčių priemonių, palyginti su dabartiniu BŽŪP laikotarpiu, tačiau bendras indėlis siekiant aplinkos apsaugos tikslų bus gana nedidelis.

AM primena, kad ES apie klimato ir gamtos svarbą kalba „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijose, taip pat atskirame reglamente dėl gamtos atkūrimo. Anot jų, visuomenės lūkesčiai tik didėja ir jiems nebepakanka tik gauti informacijos apie priimtus sprendimus, piliečiai patys nori dalyvauti strateginių dokumentų kūrimo procesuose.

Anot AM, būtina apsaugoti viešąjį interesą ir užtikrinti teisę į švarią aplinką, turtingą gamtą ir siekti, kad žemės ūkio veikla būtų tvari, nekenksminga aplinkai, nedarytų neigiamo poveikio, prisidėtų prie aplinkos būklės gerinimo ir klimato kaitos švelninimo. 

„Dėl per mažo visuomenės aktyvumo šiuo metu šis potencialas neišnaudojamas, todėl būtina dar kartą peržiūrėti su aplinkosauga susijusias Strateginio plano dalis, užsibrėžti aukštesnius aplinkosauginius tikslus ir tikslingiau panaudoti viešosios paramos lėšas“, – rašome Aplinkos ministerijos pranešime.