Kaunas. Žemės ūkio ministras ragina tūkstančius ūkininkų, kurie gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimus dėl daugiamečių pievų, suartų per pastaruosius dvejus metus, atkūrimo, nepanikuoti.

Prieš pat Naujuosius 30 tūkstančių ūkininkų pasiekę pranešimai ne juokais išgąsdino ir sukėlė žemdirbių pasipiktinimą. Tačiau valdžia jau skuba raminti juos, žadėdama, kad derėsis su Europos Komisija ir ieškos kitų įmanomų būdų, kaip atstatyti sumažėjusius daugiamečių pievų plotus.

Taip pat NMA pažadėjo patikslinti suartų pievų žemėlapį ir kartu su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įvertinti netipinius atvejus, kai prašymai atkurti išartas daugiametes pievas ūkininkams buvo pateikti galimai nepagrįstai.

Į Žemės ūkio rūmų surengtą nuotolinę diskusiją apie daugiamečių ganyklų ir pievų atkūrimą vakar prisijungė per 800 ūkininkų, organizacijų atstovų, specialistų. Susitikime dalyvavo ir ŽŪM vadovai bei NMA atstovai. ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus ragino juos informuoti, paaiškinti ūkininkams padėtį, kad būtų sumažintas jų patirtas stresas.

Klausimų daugiau, negu atsakymų

Ūkininkai pateikė daugybę konkrečių klausimų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju su suartomis pievomis. Itin aktyvūs buvo jaunieji ūkininkai, kurie dar tik kuriasi ir kabinasi į žemės ūkį, bet tuo pačiu jau turi ir daug įsipareigojimų. Jie klausė, ar jau privalo nedideliuose plotuose pasodintas šilauoges, avietes išrauti ir vietoje jų sėti pievas? Kodėl ūkininkai dėl pievų atkūrimo nebuvo informuoti iškart, kai nuėmė derlių, o tik rudenį, kai buvo pasėti pasėliai? Ką daryti, kai mišriame ūkyje pagal projektą trūksta suartų plotų? Kad ūkis atitiktų sėjamų javų reikalavimus, nori ar nenori turės arti daugiametes pievas.

Avių augintojas Petras Šiaučiūnas per dvejus metus pievų plotus nuo 109 ha padidino iki 200 ha, nes didina avių bandą, tačiau pagal NMA žemėlapius jam reikia atkurti 50 ha pievų. „Kažkur galai nesueina ir mane tai gąsdina“, - stebisi jaunas ūkininkas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pastebėjo, kad strategiškai reikia daryti viską, kad gyvulininkystė būtų pelninga: „Tai ministerijos darbas. Ir laikyti pievas kaip aplinkosauginę vertybę turi rūpėti valstybei, o ne nukelti šią problemą ūkininkams. Ta pieva tampa girnapuse prie kojos, kurią pririša teisės aktais.“

Ką daryti vyresnio amžiaus ūkininkams, kurie dėl sveikatos ir mažų pieno supirkimo kainų išpardavė gyvulius, pievas išarė, augina javus, tačiau dabar gavo pranešimą atkurti pievas? Ūkis smulkus, atkurti pievų nėra nei vietos, nei investicijų, juo labiau, kad šienavimo technika parduota. Nemažai žemdirbių taip pat svarstė, kur reikės dėti šieną, kurio guli pilni laukai ir pamiškės ir t. t.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis patikino, kad tikrai nėra prievolės išarti uogynų ir atstatyti pievos, o ar galėtų būti taikoma sankcija, galėtų atsakyti NMA. Bet tai jau būtų kraštutinis atvejis, iki kurio, tikimasi, nebus prieita.

NMA l. e. p. kanclerė Enrika Raibytė kai kuriems ūkininkams atsakė, kad deklaruojant užteks pakeisti kodą ir problema bus išspręsta. Sankcija už neatstatytas pievas 2022 m. bus taikoma žalinimo schemoje.

„Bus nemokama už tą plotą, kurio jūs neatstatysite, plius suskaičiuojamas procentas nuo jūsų viso žalinimo plotų, tai jeigu tai yra iki 3 proc., bet ne daugiau negu du hektarai, tai už tą plotą bus nemokėta parama žalinimo schemoje ir tiek. Jeigu ta parama yra 20 proc., tai skirtumas bus dauginamas iš 0,5 ir bus ta papildoma taip vadinama nuobauda, ir jeigu bus neatstatytas plotas daugiau kaip 20 proc. tai žalinimo išmoka atitinkamai bus sumažinta 25 procentais“, - aiškino E. Raibytė.

Ji pažadėjo, kad visi išsakyti atvejai bus nagrinėjami ir ieškoma sprendimo, į daugelį „techninių klausimų“ bus pasistengta atsakyti bendradarbiaujant su ŽŪM.

Ministerija išsiuntė pretenziją Europos Komisijai

„Situacija man nemaloni ne mažiau negu jums. Jaučiuosi atsidūręs tarp kūjo ir priekalo. Galiu kojom trepsėti ir pykti, kad įstatymas yra kvailas, jis toks, mano nuomone, ir yra, bet kol jis yra, aš turiu kažkaip įgyvendinti jį“, - nuotoliniame susitikime su ūkininkais vakar kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Apie daugiamečių ganyklų ir pievų atstatymą jis kalbėjo neišklausęs visų žemdirbių, nes laukė Vyriausybės posėdis. Tačiau pagrindinė jo žinutė buvo – nepanikuoti. Ministras pripažino, kad NMA žemėlapis nėra tikslus (viską padarė automatinė sistema), jau išsiaiškinta, kad plotų atkurti de facto reikia mažiau, negu yra nupiešta. Be to, yra žinoma, kad šuo metu daugiau kaip 30 000 ha pievų yra nedeklaruotos.

„Mus įpareigoja reglamentas, pagal kurį skirstomi ir valdomi Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos pinigai, todėl turime parodyti pastangas, kad šalis siekia atkurti referencinius pievų dydžius. Tai darome, bet nesakome, kad eisime su kirviais ir kauptukais iškirsti sodo. Tai daug sudėtingesnis klausimas ir gerokai komplikuotesnis negu būtų galima įsivaizduoti“, - kalbėjo ministras.

Ministerija išsiuntė pretenziją Europos Komisijai. Pasak K.Navicko, šis pievų referencinis dydis nėra teisingas, jis nėra net reikalingas, nes tiesiogiai prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo neprisideda. „Taip pat suprantu, kad net ir kvailą įstatymą reikia vykdyti, bet pasistengsiu kaip ministras politiniu lygmeniu, per Europos Komisiją ir kolegas ministrus šitą klausimą kelti, nes jis, mano supratimu, niekur nevedantis“, - išsakė palaikymą žemdirbiams ministras, pridūręs, kad jeigu Lietuva pasakytų, kad įveda nacionalines taisykles, kurios prieštarauja europiniam reglamentui, sankcijos galimai būtų taikomos visai valstybei.  

Viceministras Egidijus Giedraitis pastebėjo, kad 2016-2018 metais pievų plotai Lietuvoje padidėjo 9 procentais: „Štai šitas tas padidėjimas mums ir atsirūgsta. Per tą laikotarpį pievų padaugėjo 77 000 ha, o dabar pradėjo mažėti.“ Tai bus vienas argumentų derybose su EK, kurioms ŽŪM ruošiasi.