Vilnius. Jau aiškėja, koks finansavimas kokioms priemonėms numatomas per ateinantį ES paramos laikotarpį. Šiandien Žemės ūkio ministerija pristatė parengtą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą.

Pristatydamas planą ministras Kęstutis Navickas dėkojo socialiniams partneriams už skirtą laiką ir pasiektus kompromisus. Jis pabrėžė, kad kai kurie klausimai buvo politiškai jautrūs – nubrėžti paramos lubas, apsispręsti dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo.

K. Navickas sutiko, kad kai kurios ambicijos – parama smulkiesiems, jauniesiems ūkininkams, ekologiniams ūkiams – yra didesnės nei reglamente, dėl to kai kurios sritys nukenčia. „Tad jūsų pagrįstas nepasitenkinimas dar bus kurį laiką, bet nenorime, negalime nutolti nuo esminės žemės ūkio sektoriaus užduoties – maisto gamybos. Turime pasiekti, kad tų maisto produktų, kurių nepasigaminame arba yra milžiniško mažėjimo tendencijos, kad tokio dalyko nebūtų“ , - kalbėjo K. Navickas.

Numatytos maksimalių išmokų ribos, tačiau yra galimybė išskaičiuoti darbo užmokestį. Tad sumoms, didesnėms kaip 60 000 eurų, būtų taikomas 85 proc. mažinimas, o didesnėms kaip 100 000 eurų – 100 proc. apribojimas. Tuo tarpu aktyvaus ūkininko apibrėžimas, pasak K. Navicko, de facto lieka toks kaip dabar. 

Jis teigė, kad ministerija yra atvira pasiūlymams, kvietė teikti pastabas, tačiau gruodžio 23-ioji yra paskutinė diena, kada pastabos bus sisteminamos ir teikiamos. Paskutinė šių metų savaitė paliekama techniniams taisymams. Jau dabar atskiromis dalimis į Europos Komisijos uždarą sistemą keliamas dokumentas metų pabaigoje bus užrakintas ir pateiktas EK vertinimui.

Pirmą kitų metų ketvirtį tikimasi sulaukti EK pastabų, tad, tikėtina, ir su socialiniais partneriais prie strateginio plano dar bus grįžtama. Visų šalių narių strateginius planus EK ketina tvirtinti 2022 m. antrą pusmetį.

Pristatydamas numatomą finansavimą ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom'as Volkov'as teigė, kad iš viso numatoma 4 mlrd. 270,1 mln. Eur parama. 

Apsirūpinti tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija ir sektoriaus pridėtinės vertės didinimo tikslui planuojamas 1 mlrd. 993,0 mln. Eur finansavimas, prisitaikymui prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimui – 1 mlrd. 244,9 mln. Eur, gyvybingo ir ūkininkavimui bei verslui patrauklaus kaimo kūrimui – 917,2 mln. eurų.

Apžvelgdamas atskiras priemones, A. Volkov'as teigė, kad bazinei pajamų paramai tvarumo didinimui ketinama skirti 39 proc. tiesioginių išmokų voko (apie 1 mlrd. 164,6 mln. Eur), susietajai paramai – 15 proc. tiesioginių išmokų voko (451,8 mln. Eur).
Antrajame ramstyje iš Kaimo plėtros lėšų 250 mln. Eur numatoma investicijoms į žemės ūkio valdas, perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui – 50 mln. Eur, finansinėms priemonėms investicijoms į valdas ir perdirbimui – 45 mln. eurų.

Ekoschemoms numatoma 712,6 mln. Eur – 24 proc. nuo viso tiesioginių išmokų voko, tuo tarpu iš Kaimo plėtros lėšų ekologiniam ūkininkavimui - 327,2 mln. eurų.

Iš I ramsčio papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti turėtų sudaryti 602,4 mln. Eur, papildoma jaunųjų ūkininkų pajamų parama – 69,9 mln. Eur. LEADER programai ir sumaniesiems kaimams iš II ramsčio numatoma beveik 90 mln. Eur, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – 75 mln. Eur, papildomai finansinėms priemonėms jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – dar 20 mln. Eur. Smulkiųjų ūkininkų rėmimui planuojama 60 mln. eurų parama.

Kas gaus daugiau, o kam – mažėja?

A. Volkov'o teigimu, lyginant su dabartiniu periodu, strateginiame plane parama beveik dvigubėja jauniesiems ūkininkams, perskirtymo išmoka didėja maždaug ketvirčiu, auga ji ir LEADER programai, įtraukiant sumaniuosius kaimus. 

Jo teigimu, žvelgiant į tiesiogines išmokas, numatoma, kad bazinė išmoka galėtų siekti 82,5 Eur/ha (39,40 proc. daugiau nei dabar), perskirstymo išmoka turėtų būti 82,5 Eur/ha (+36,40 proc.), jauniesiems ūkininkams numatomi 147 Eur/ha (+110 proc.). Tuo tarpu nebelieka žalinimo išmokų, kurios keliasi į ekoschemas.

Kaimo plėtroje (II ramstyje)  prama auga ekologiniam ūkininkavimui (+122 proc.), jauniesiems ūkininkams (+83 proc.), rizikos valdymui ir trumpoms tiekimo grandinėms (+43 proc.), šiek tiek auga LEADER ir sumaniesiems kaimams (+10 proc.), perdirbimui (+10 proc.), smulkiesiems ūkiams (+4 proc.).

Beveik per pusę mažėja parama mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, jos bus mažiau ir valdų modernizavimui (-12 proc.), agroaplinkosaugai (-26 proc.), tačiau pastarajai didesnės lėšos numatomos per ekoschemas. Pastarųjų planuojama palikti penkias, kiekvienoje iš jų bus atskiros priemonės.

2023-2027 metais iš II ramsčio Kaimo plėtros lėšų nebeplanuojama remti ne žemės ūkio verslo (įskaitant ir biodujų gamybą), plačiajuosčio interneto, žvyrkelių asfaltavimo, kaimų atnaujimo (projektų per Regioninės plėtros tarybas), miško infrastruktūros plėtros, miško technologijų, tradicinių amatų centrų, gamintojų grupių ir organizacijų, asbestinių stogų keitimo, COVID-19 priemonių.

Su žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano plano pristatymu galima susipažinti Žemės ūkio ministerijos puslapyje, pristatymą galima peržiūrėti ir ministerijos YouTube paskyroje. Susitikime su socialiniais partneriais žemės ūkio ministras pažadėjo, kad viešai prieinama bus ir visa darbinė Strateginio plano versija.