Žemės ūkis susiduria su gausybe rizikų, kai kurios iš jų lemia nemažus derliaus nuostolius. Kitaip nei daugelyje kitų ūkio sričių, žemės ūkyje svarbu ne tik reiškinys, bet ir kada jis įvyksta bei kiek trunka.

Net ir didelis taifūnas gali nesukelti nuostolių, jei tuo metu laukuose neaugs jokie augalai, o mažesnis lietaus kiekis nei įprastai dvi savaites kritiniu augalo augimui metu gali turėti daugiau įtakos negu mėnuo sauso periodo prieš derliaus nuėmimą.

Didelė rizika dėl iššalimo

Įvairios pasaulio šalys patiria skirtingą oro sąlygų poveikį, ir vienas iš būdų riziką suklasifikuoti yra suskirstymas pagal geografinę padėtį. Lokalizuoti reiškiniai kaip kruša skiriasi kiekvienais metais pagal dažnumą ir stiprumą, bet atskiras reiškinys apima tik labai ribotą sritį. Reiškinys, kuris apima labai didelį geografinį regioną vienu metu, yra sisteminė rizika. Ji gali padaryti didelius derliaus nuostolius ir apimti keletą šalių vienu metu. Viena iš tokių rizikų – iššalimas.

Augalai, žiemą veikiami žemų temperatūrų, yra pažeidžiami, dažniausiai jie iššąla, kai jų nesaugo sniego danga. Augalai iššąla tuose regionuose, kur žiemos yra augalams pakankamai švelnios, bet retkarčiais gali būti atšiaurios. Tai ir sukelia derliaus nuostolius.

Vienas iš tokių regionų – Lietuva. Iššalimo potencialo pavyzdys gali būti 2012 m., kai sausio pabaigoje – vasario pradžioje šaltas oras palietė didelę dalį Europos – nuo centrinės Prancūzijos dalies iki Ukrainos ir Turkijos. Šaltos dienos šiuo laikotarpiu padaro žieminių augalų derliaus nuostolių. Padėtį pablogino prieš tai buvęs periodas su aukšta temperatūra ir be sniego. Tų metų žiema nepakenkė žieminių augalų žiemojimui Lietuvoje, nes čia buvo pakankamas sniego kiekis. Kita vertus, šalis patyrė didelių nuostolių 2011 m., kai kitos Europos dalys nenukentėjo.

2010–2011 m. žiema buvo tikrai pražūtinga abiem pusėms: tiek ūkininkams, tiek draudimo įmonei Lietuvoje. Padėtį blogino tai, kad tai buvo iš eilės antra žiema, kai augalai neperžiemojo. Per 80 procentų apdraustų žieminių augalų plotų: miežių, rugių ir rapsų, – iššalo visai. Ūkininkams neliko nieko kito, kaip išarus laukus atsėti juos ne tokiais derlingais vasariniais augalais.

Ūkininkai, taikydami optimalią technologiją, gali padidinti auginamų augalų galimybes peržiemoti. Svarbu tinkamų veislių parinkimas, augimo reguliatorių naudojimas, kad augalai neperaugtų, sėjos laiko parinkimas. Vis dėlto nė viena iš šių priemonių nėra pakankama, jei užeina tokia žiema, kokia buvo 2010–2011 m. Pavyzdžiui, dauguma rapsų pasėlių 2010 m. rudenį buvo pasėti optimaliu laiku, pakankamai pasiruošę žiemoti ir tą žiemą iššalo. Iššalo ir apie 50 proc. kvietrugių ir kviečių, kurie yra vieni žiemkentiškiausių augalų, pasėlių ploto.

Buvo tiriamas iššalimo reiškinys Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje 40 proc. visų pasėlių plotų sudaro žieminiai augalai ir per paskutiniuosius 10 metų įvyko trys dideli iššalimai (2009–2010, 2010–2011 ir 2013–2014), kiekvienas iš kurių turėjo neigiamos įtakos derliui ir lėmė didelius ūkininkų ir draudikų nuostolius. Išvengti tokių meteorologinių reiškinių neįmanoma, sušvelninti jų padarinius galima nusipirkus draudimo polisą. Draudimo produktai yra nuolat tobulinami ir šiam reikalui labai svarbu įvertinti iššalimo reiškinio dažnumą ir stiprumą. Pirmiausia reikia identifikuoti (nustatyti) veiksnius, dėl kurių augalai būna pažeidžiami, ir žalos dydį lemiančius reiškinius.

Kaip atsiranda pažeidimai?

Iššalimas yra bendras terminas, o pažeidimus gali lemti skirtingi mechanizmai, vieni ar turintys sąsajų su kitais. Reiškiniai, dėl kurių dažniausiai augalai neperžiemoja, Lietuvoje yra šie:

1. Besitęsiantis šaltis. Periodas, kai ilgai trunka žema temperatūra ir nėra apsauginio sniego sluoksnio. Pažeidimas priklauso nuo to, kiek ilgai trunka šaltis, nes vienos dienos žema temperatūra augalo sužaloti neturėtų.

2. Intensyvus šaltis. Labai žema temperatūra be apsauginio sniego sluoksnio žalinga ir kai trunka trumpą laiką. Trukmė taip pat turi įtakos, bet mažesniu mastu.

3. Šalčio ir atodrėkio ciklai. Šalto ir šilto oro kaitaliojimasis kelias dienas, kai nėra sniego sluoksnio, gali lemti augalų išrovimą ir išdžiūvimą.

4. Uždusimas. Dėl aukštos temperatūros, kai sniego sluoksnis storas, augalai gali uždusti: sniegas pradeda tirpti ir vanduo paskandina augalą.

Taigi, keletas veiksnių lemia augalų pažeidimą: temperatūra, sniego storis ir reiškinio trukmė, bet yra ir kitų. Pavyzdžiui, augalo tipas ir jo vidinis žemų temperatūrų toleravimas gali lemti ribinę pažeidimo temperatūrą. Žieminiai kviečiai gali ištverti temperatūrą -20 ^oC be apsauginio sniego sluoksnio, tuo tarpu žieminiai rapsai –apie -15 ^oC. Žinoma, šios kritinės temperatūros priklauso nuo augalo veislės, augalo tipo, dirvos ir augalo išsivystymo tarpsnio reiškinio metu.

Oro sąlygos prieš reiškinį taip pat yra svarbios. Grūdinimosi procesas, per kurį augalas patiria daugybę biologinių ir fiziologinių pokyčių ir pasiruošia žiemai, gali labai sustiprinti jo toleranciją šalčiui. Pavyzdžiui, vienos iš žieminių kviečių veislių augalų žuvimo temperatūra prieš grūdinimąsi yra -3 ^oC, o praėjusių grūdinimosi procesą – -19 ^oC.

Grūdinimuisi reikia žemos, bet ne žudančios temperatūros ir, jei žiemą nepakankamai šalta, grūdinimosi procesas gali neįvykti. 2012 m. taip ir atsitiko Europoje: prieš iššalimą lėmusias temperatūras sausio pabaigoje vyravo labai šilti orai ir augalai neužsigrūdino, dėl to nuostoliai buvo labai dideli. Yra ir kitų veiksnių lemiančių žalos mastą: dirvos ir oro drėgmė, dienos ilgis, saulės švytėjimo trukmė, vėjo greitis ir ūkininko taikoma agrotechnika.

Kur ir kada buvo iššalimo reiškinys?

Nagrinėti istoriniai Joniškio savivaldybės meteorologijos duomenys. Ši savivaldybė pasirinkta dėl to, kad joje yra vienos derlingiausių Lietuvoje žemių. Dažniausiai augalai iššalo dėl besitęsiančio šalčio ir intensyvaus šalčio. Labai dažnai šie abu reiškiniai vyko vienu metu, todėl nenuostabu, kad jų pavadinimai ir apibūdinimas labai panašūs.

Joniškio savivaldybės laukuose niekada nebuvo užfiksuotas augalų uždusimas (bent jau per 1979–1980 m. laikotarpį, kurio duomenis turime). Tik kartą (1980–1981 m. žiemą) buvo užfiksuotas šalčio ir atodrėkio ciklas.

Augalai iššąla dažniausiai nuo sausio vidurio iki vasario vidurio, bet iššalimo reiškinys gali pasitaikyti anksčiau ar vėliau, ypač iššalimas dėl besitęsiančio šalčio.

2010–2011 m. nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio vidurio buvo 20 dienų besitęsiančio šalčio. Pagal turimus duomenis, tokia žiema pasikartoja kas 34 metus. Kita buvo 2002–2003 m. žiema, per kurią buvo daug besitęsiančio šalčio dienų. Tokia kaip ši žiema pasikartoja kas 17 metų. Turint tokius duomenis, galima prognozuoti iššalimo pobūdį ir tikimybę.

Lietuvoje ūkininkai vis labiau supranta galimą žalos riziką dėl oro sąlygų, nes žemės ūkis modernus, orientuotas į rinką. Nuolat atsiranda reikalavimų padengti oro sąlygų nulemtus derliaus nuostolius. Dėl žemyninio klimato įtakos žieminių javų ir rapsų iššalimo rizika žiemą yra ypač didelė. Reikia rizikos modelio, galinčio įvertinti augalų kiekybinius nuostolius dėl iššalimo Lietuvoje. Didelę reikšmę turi iššalimo įvykių ir jų pasikartojimo periodų identifikavimas atkreipiant dėmesį į regioninius skirtumus.

Žinoma, tokių modelių teikiami rezultatai turėtų būti labai atsargiai interpretuojami ir negalėtų visai pakeisti individualių apžiūrų. Tam yra keletas priežasčių. Viena iš jų – derliaus formavimosi kompleksas.

Derliaus formavimasis priklauso nuo vegetacijos periodo oro sąlygų. Ekstremalus šaltis gali lemti augalų pažeidimus, bet faktinę įtaką augalų derliui sunku įvertinti, todėl modeliuojant nuostolius dėl iššalimo reikia identifikuoti ir įvertinti parametrus, turinčius įtakos augalų derliui.

Globalus atšilimas, atrodo, turėtų sumažinti iššalimo riziką, bet pastarųjų metų įvykiai (2010–2011 m. žiema) geras priminimas būti atsargiems. Dėl atšilimo žiemą neužsigrūdinę augalai ir plona sniego danga atšalus orui (izoliacinio sluoksnio nebuvimas) yra neigiamas globalaus atšilimo efektas. Kaip parodė praktika, tai gali turėti neigiamos įtakos augalų žiemojimui.

Šių metų ruduo, kaip matome, irgi lepina šiluma. Bet pagal patirtį tai ne tik nemažina, bet dar ir didina iššalimo tikimybę, jei orai staigiai atšals.

Plačiau skaitykite:

https://www.scor.com/sites/default/files/scor-tnl-when-frost-bites-v08.pdf

Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialas „VH Lietuva“ inf.

Užs. Nr. 9649