Maistui siekiame naudoti kokybiškus produktus, o juos pagaminti sveikus iš augalų, užaugintų užterštuose dirvožemiuose ir naudojant netinkamai tam parinktas priemones, sunku.

Ypatingą pavojų žmogaus sveikatai sukelia sunkieji metalai, kurie kaupiasi maisto produktuose. Sunkiųjų metalų toksiškumas gali sukelti odos, kaulų sistemos problemas arba prisidėti prie tokių ligų, kaip Alzheimerio, Parkinsono, onkologinės ligos, išsėtinė sklerozė, kiti smegenų ir nervų sistemos sutrikimai, atsiradimo.

Besikaupdami organizme sunkieji metalai pažeidžia imuninę sistemą, atsiranda patogeninių, genetinių pakitimų, alergija. Didžiausią pavojų sukeliantys sunkieji metalai – kadmis (Cd), arsenas (As), chromas (Cr), švinas (Pb), gyvsidabris (Hg). Ypač išskiriamas kadmis (Cd), kuris pasižymi dideliu kancerogeniškumu ir mutageniškumu. Todėl ES šalys jau 1988 m. atkreipė dėmesį į būtinumą teisinėmis priemonėmis apriboti šio elemento patekimą į aplinką.

Vienas iš sunkiųjų metalų kaupimosi augaluose šaltinių – tai blogos kokybės trąšos, užterštos sunkiaisiais metalais, kurie per auginamus augalus patenka į maisto produktus. Daugiausia kadmio į žmogaus organizmą patenka su grūdais, lapinėmis daržovėmis ir šakniagumbiais.

Patekęs į dirvožemį kadmis pasiskirsto tarp dirvožemio dalelių ir dirvožemio tirpalo, o pasišalina iš dirvožemio dviem būdais:

• iš dirvožemio tirpalo jį paima augalai, kurių derlių galiausiai suvartoja žmonės;

• iš ariamojo sluoksnio dirvožemio tirpalo kadmis juda į gilesnius sluoksnius, vėliau patenka į paviršinius ir gruntinius vandenis.

Daugiau kadmio sugeria rūgštūs dirvožemiai. Kadmis neigiamai veikia ir dirvožemio mikroorganizmų veiklą, mažina jų skaičių. Su augalų derliumi išnešamas kadmis (Cd), todėl didėjant augalų derlingumui šis skaičius gerokai išauga.

Akivaizdu, kad šio cheminio elemento mineralinėse trąšose turi būti kuo mažiau, o vartotojai turėtų būti informuoti, kiek jo yra trąšose.

Šveicarija pirmoji jau 1986 m. įteisino kadmio kiekio trąšose ribojimą iki 21 mg/kg P2O5. Europos Sąjungoje pereinant prie žiedinės ekonomikos bei tvarios ir švarios gamybos procesų planingai griežtinamos kadmio normos fosforo turinčiuose produktuose iki 60 mg/­kg P₂O₅ nuo 2022 m., 40 mg/kg P₂O₅ – nuo 2026 m. ir iki  20 mg/­kg P₂O₅ – nuo 2032 m. Siekiant diferencijuoti trąšas pagal jų saugumą, atsižvelgiant į kadmio kiekį, ES pradedamas taikyti savanoriškas aplinką tausojančių trąšų, kuriose kadmio kiekis neviršija 20 mg/kg P₂O₅, gamintojų ženklinimas.

Įmonė „PhosAgro“, siekdama šio tikslo ir laikydamasi ES taisyklių, sukūrė savo Žaliąją etiketę, nurodančią, kad „PhosAgro“ trąšos yra saugios aplinkai. Kadmio kiekis jose neviršija 5 mg/kg P₂O₅.

Žalioji etiketė – tai sveiko dirvožemio palaikymo ir aukštos kokybės augalininkystės produkcijos garantija, nes „PhosAgro“ trąšos gaminamos iš unikalių, ypač švarių vulkaninės kilmės Kolos pusiasalio žaliavinių fosfatų. Žaliosios etiketės ženklu pažymėtos trąšos neužteršia dirvožemio sunkiaisiais metalais, o tai užtikrina sveiką augalininkystės produkciją ir maistą.

Siekdami užtikrinti, kad ir dabartiniai gyventojai, ir būsimos kartos galėtų džiaugtis aukšta užaugintos produkcijos kokybe bei derlingumu, visais veiklos etapais – pradedant žaliavomis, kurioms naudojami aukščiausios kokybės fosfatai, ir baigiant pasauliniais platinimo kanalais – bendradarbiaujame su žemės ūkio srityje dirbančiais partneriais, tiekdami aukščiausios kokybės produkciją.

„PhosAgro“ dalyvauja Tarptautinio augalų mitybos instituto (IPNI), remiančio atsakingo trąšų naudojimo strategiją, veikloje. Taigi, „PhosAgro“ gaminamos trąšos fosfatų pagrindu, pažymėtos prekiniu ženklu APAVIVA, yra paženklintos Žaliąja etikete.

Tai suteikia puikias galimybes užauginti sveiką žemės ūkio produkciją, tinkamą maistui, ir neteršti dirvožemio sunkiaisiais metalais. Bendromis jėgomis mes formuojame sveikesnio pasaulio pagrindus.

dr. Virgilijus PALTANAVIČIUS

UAB „PhosAgro Baltic“ Agrotechnologijų vadovas

Užsakymas Nr. 10367