Kaunas. Žemės ūkio augalus kintamomis normomis pagal dirvožemio tyrimų ir azoto jutiklių duomenis tręšiantys ūkininkai sutartinai tvirtina, kad ekonominė nauda akivaizdi: taupomos trąšos ir pinigai, tačiau ne mažiau svarbus yra ir pasėlių tolygumas, taip pat vienodesnis derlius visame lauke.

Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas tiksliojo ūkininkavimo technologijas taikyti savo ūkyje pradėjo prieš aštuonerius metus – nusisamdė įmonę „Agricon“ dirvožemio tyrimams atlikti ir tręšimo planams sudaryti. Pirmiausia agrocheminius dirvožemio tyrimus atliko 200 ha plote, vėliau dar 200 ha ir galiausiai ištirti visi 640 ha augalininkystės ūkio laukai, sudaryti tręšimo žemėlapiai.

„Tai kainuoja, bet ekonominė nauda didžiulė, nes visame lauke suvienodėjo derlius. Anksčiau kuldami sūnūs iš anksto žinodavo, kurioje lauko dalyje gerai byrės, kurioje – prastai. Dabar visame lauke derlius vienodas, visur byra, tarkime, 8 t/ha. O kai turėjome kalio ir fosforo žemėlapius, nusprendėme, kad būtų gerai kontroliuoti ir azotą – juk šios trąšos taip pat kainuoja didžiulius pinigus. Tad įsigijome ir YARA N-Sensor jutiklį“, – kaip pradėjo naudoti azoto jutiklį, prisimena R. Majauskas.

Jo teigimu, pasidarius dirvožemio tyrimus, žinoma tiksliai, kurioje vietoje ir ko dirvai trūksta, tad nereikia leisti pinigų tam, ko visiškai nereikia. Pavyzdžiui, pasikliaudamas vadybininkų-konsultantų rekomendacijomis ūkininkas tręšė laukus magnio sulfato trąšomis. „Kai pasidarėme tyrimus, paaiškėjo, kad tuo magnio sulfatu dirva 30 m. aprūpinta. Be to, magnis, kai jo per daug, blokuoja kitų medžiagų įsisavinimą, tad nors, atrodo, tręši, o derliaus nėra ir viskas“, – patirtimi dalijasi Babtų seniūnijos ūkininkas.

Romo Majausko teigimu, žemės ūkio augalus azotinėmis trąšomis tręšiant su optinio matavimo įranga per metus jo ūkyje sutaupoma apie 50–60 t salietros

Ūkyje pradėjus naudoti optinio matavimo įrangą, skirtą azoto kiekiui pasėliuose išmatuoti ir poreikiui realiu laiku nustatyti, pavyko gerokai sumažinti ir azotinių trąšų naudojimą. Ūkininko teigimu, stengtis užauginti ekstra klasės kviečių neapsimoka, nes kaina nuo pirmos ar antros klasės mažai skiriasi, tad ir trąšų berti daugiau neverta. Paprastai R. Majauskas skiria po 130–140 kg/ha veikliosios medžiagos azotinių trąšų, kai dauguma ūkininkų beria per 200 kg/ha.

„Kadangi azotą išlijo, praeitais metais teko įterpti daugiau azoto – iki 170 kg/ha veikliosios medžiagos. Tą didesnę 40 kg azoto dalį pavertus salietra gauname apie 120 kg, tad atitinkamai ir išlaidos padidėja. O tokiais metais, kaip šiemet, pilk nepylęs salietros, drėgmės trūksta ir derliaus nėra. Tad geriau truputį mažiau, bet ekonomiškiau“, – tokia nuostata vadovaujasi ūkininkas.

Jo teigimu, dirbant su Yara azoto jutikliais, per metus ūkyje pavyksta sutaupyti apie 50–60 t salietros. „Paskaičiuokite, kokie kiekiai sutaupyti per 8 metus, o svarbiausia, kad nei derlius, nei gamta nenukentėjo. Taip per kelerius metus įranga ir atsipirko,“ – tikina R. Majauskas.

Leidžia dirbti tiksliau ir patogiau

Šakių r. ūkininkas Kęstutis Daugėla, dirbantis daugiau kaip 400 ha, taip pat ne vienus metus naudojasi tiksliosios žemdirbystės paslaugas ir įrangą siūlančios įmonės „Agricon“ paslaugomis, kartu su YARA N-Sensor® ALS įranga, įsigijęs ir dirvožemio tyrimų bei tręšimo planų paketą.

„Buvo siūlomas visas komplektas, tai aš jį ir pasirinkau. Noras sutaupyti ir pats verslas skatina ieškoti naujų sprendimų. Kai sutaupai, lieka pinigų kitiems dalykams“, – sako ūkininkas. Jis neabejoja, kad sėkminga žemės ūkio veikla priklauso nuo daug veiksnių, tarp kurių svarbus vaidmuo tenka našiai ir moderniai technikai bei įrangai.

Pasak ūkininko, YARA N-Sensor® ALS – vienas iš kokybiškiausiai dirbančių jutiklių, kuris tiksliai nustato trąšų poreikį konkrečioje vietoje ir pagal tai išberia trąšas. „Kai važiuoji per lauką su azoto jutikliu, netręšiami plotai, kur augalai iššutę ar prigėrę, vadinasi, taupomos trąšos, be to, augalai ir nepertręšiami. Tręšiant pagal augalų poreikius, vienareikšmiškai gerėja grūdų kokybė, didėja ir derlius, nes silpnesni augalai gauna daugiau trąšų“, – kad verta investuoti į tokią įrangą, neabejoja K. Daugėla. Jo pastebėjimu, įranga patogi ir tuo, kad dėl specialaus apšvietimo ja galima dirbti ir naktį.

Teikia paslaugą ir aplinkiniams ūkiams

Otas Sukarevičius, kartu su sūnumi Joniškio r. dirbantis apie 250 ha žemės, pripažįsta, kad nedideliems ūkiams azoto jutiklis – brangoka investicija, tačiau, sako, įsigijo jį kaip kompleksinės sistemos, kurioje buvo dirvožemio tyrimai ir tręšimo planai, įrangą.

„Visa ši sistema leidžia žemdirbiui auginti augalus tokiomis išlaidomis, kokiomis nori. Vokiečių sukurta programa gana tiksliai apskaičiuoja, kiek 4 m. reikia trąšų pagal norimą gauti derlių ir suplanuotą sėjomainą“, – privalumus pabrėžia ūkininkas.

Ant traktoriaus kabinos stogo montuojami jutikliai skenuoja augalų lapus ir augalų kiekį kvadratiniame metre ir pagal tai nustato azoto poreikį

Jis pasakoja, kad pradėjus tręšti pagal tręšimo žemėlapius, pasėliai tapo tolygūs, derlius visame lauke suvienodėjo (svyravimai tik 100–200 kg tesiekia), pagerėjo grūdų kokybė. „Žinoma, gamtos sąlygos turi įtakos, tačiau jei pasirenki auginti antros klasės kviečius, tokius ir gauni. Manau, kad 500 ir daugiau hektarų dirbantiems ūkiams tai gana greitai atsiperkanti įranga – per kokybę, pastovumą, vienodumą. Nesigailiu ir aš ją įsigijęs. Derliaus priedo man nereikia, daug svarbiau gauti stabiliai tai, ko nori“, – sako ūkininkas.

O. Sukarevičius sutinka, kad tokiam dirbamam plotui būtų buvę protingiau nuomotis įrangą, bet kai pirko, tokios paslaugos nebuvo. Ūkininkas neatmeta galimybės plėsti ūkį, be to, mato paslaugų teikimo perspektyvą – jau dabar ne vienas aplinkinis ūkininkas kreipiasi šios paslaugos.

Pasak jo, jutiklis ypač naudingas tręšiant pasėlius azotinėmis trąšomis pirmą kartą laukui išsilyginti, tai yra trąšoms kintamomis normomis išberti pagal augalų poreikius. Antrą kartą jau galima tręšti pastovia norma. „Pavyzdžiui, darydami papildomą tręšimą prisipylėme 1 t salietros ir su ja 56 ha išvažinėjome, nes visur vienoda norma buvo ir nedaug tereikėjo“, – pasakoja Joniškio r. augalininkystės ūkio savininkas.

Daugiau galimybių – su naujos kartos įranga

Po ketverių metų tyrimų ir praktinių bandymų spalį Norvegijos įmonė „Yara“ pristatė naujos kartos azoto jutiklius – YARA N-Sensor® ALS 2. Naujieji jutikliai yra kompaktiškesni, todėl dar paprasčiau sumontuojami ant transporto priemonės stogo. Dėl mažesnio svorio jie gali būti montuojami ir atskirai ant pneumatinių barstytuvų arba purkštuvų sijų, taip gerokai padidinant matavimo ribas ir išplečiant jų kryptį, nes augalai gali būti skenuojami ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai. Tad naujoji jutiklių sistema dabar gali būti naudojama ir bandyminiuose laukeliuose arba specifiniuose ypač siauruose pasėliuose.

Naujos kartos jutikliai aprūpinti LED apšvietimo technologija ir integruota rasos aptikimo sistema, leidžiančia dirbti visą parą, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Skelbiama, kad naujųjų jutiklių gamybos sąnaudos 5 201 euru mažesnės, palyginti su ankstesniu modeliu, todėl neabejojama, kad mažesnė kaina bus patrauklesnė ir potencialiems klientams. Nauja jutiklių sistema prekyboje pasirodys jau šį mėnesį.

Norvegijos įmonė „Yara“ ir toliau tęsia jau beveik du dešimtmečius trunkantį bendradarbiavimą su tiksliojo ūkininkavimo įmone „Agricon GmbH“, turinčia atstovą ir mūsų šalyje, patikėdama šios įrangos platinimą Vokietijoje ir Rytų Europoje.

MŪ inf.