Kėdainiai. Po kelių dešimtmečių visi žemės ūkio procesai vyks automatizuotai, laukuose darbuosis autonominės žemės ūkio mašinos, techniką ir duomenis valdys ne žmogus, o dirbtinis intelektas – tokias žemės ūkio ateities gaires ir perspektyvas brėžia „CNH Industrial“ tiksliosios žemdirbystės verslo skyriaus įkūrėjas Vikas Vandekavėjus (Vik Vandecaveye).

Taip pat jis vadovauja Europos žemės ūkio technikos gamintojų asociacijos (CEMA) skaitmeninio ūkininkavimo darbo grupei Briuselyje.

Eksperto įsitikinimu, pirmieji žingsniai į šį žemės ūkio evoliucijos etapą, kurį jis vadina skaitmeniniu ūkininkavimu, žengiami jau dabar, vis plačiau žemės ūkio mašinose diegiant ir ūkiuose naudojant tiksliosios žemdirbystės sistemas ir priemones, o duomenis skaitmenizuojant, pasitelkus įvairią programinę įrangą. Techninės ir programinės įrangų sukūrimas – du reikšmingiausi pastarųjų dešimtmečių žemės ūkio raidos etapai.

Ką iš tiesų reiškia tiksliojo ūkininkavimo sistemos šiuolaikinėse žemės ūkio mašinose? Pirmiausia, didžiules galimybes ir pažangą, nes leidžia optimizuoti procesus ūkyje ir mažesniais ištekliais atlikti daugiau, kurti tvaresnį žemės ūkį ir prisidėti prie aplinkos apsaugos, mažinant pesticidų ir trąšų kiekius. Be to, šios sistemos padeda taupyti laiką ir lėšas, realiu laiku stebėti, rinkti ir analizuoti gaunamą informaciją. Išanalizavus duomenis – greitai keisti ir skirstyti užduotis.

„Žmonija padarė didžiulę pažangą, tad tikiu, kad sukursime sistemas, kurios pačios augins javus“, – artimiausių dešimtmečių technikos ir technologijų kryptį įvardijo Vikas Vandekavėjus

Pasak V. Vandekavėjaus, duomenys – labai svarbus išmaniųjų mašinų ir tiksliojo ūkininkavimo technologijų suteikiamas pranašumas. Kitas žingsnis – jų skaitmenizavimas ir integravimas į bendrąją agrokultūrinę ekosistemą, kad šia informacija būtų galima dalytis su trečiosiomis šalimis, gauti įvairias paslaugas, pvz., apie orų, pasėlių prognozes ir pan. Duomenų mainai – skaitmeninio ūkininkavimo esmė. Jei dabar ūkininkas daugiausia remiasi savo patirtimi ir nuojauta, tai perėjus į skaitmeninį ūkininkavimo etapą sprendimai ką, kada ir kaip daryti bus priimami remiantis gausia faktų ir skaičių informacija, kompetentingų konsultantų žiniomis.

„Skaitmeninio ūkininkavimo pagrindas – ryšio technologijos ir daiktų internetas. Tai integruota žemės ūkio gamybos ekosistema, kurioje viskas susieta. Jo privalumai: ūkio valdymas realiu laiku, duomenų platformos, pridėtinės vertės paslaugos, automatizacijos galimybės, tobulesnė ūkininkavimo procesų ir maisto vertės grandinė, kurioje svarbus vaidmuo tenka atsekamumui“, – skaitmeninio ūkininkavimo naudą pabrėžė ekspertas.

Jo teigimu, skaitmeninis ūkininkavimas leis geriau išnaudoti tiksliosios žemdirbystės galimybes (analizuoti ūkio veiklą, mašinų naudojimą, įtraukiant išorinius parametrus, pvz., aplinkos sąlygas), o duomenų mainai ir analizės priemonės padės greitai priimti sprendimus, nes informacija bus pasiekiama realiu laiku iš daugiau šaltinių, bus galima remtis ir išorinėmis paslaugomis, pvz., agronominėmis analizėmis. Skaitmeninis ūkininkavimas sudarys prielaidas visapusiškai darbo operacijų automatizacijai.

„Ilgalaikėje perspektyvoje norime pasiekti autonominio mašinų valdymo, kad visi žemės ūkio procesai vyktų automatizuotai, be žmogaus įsikišimo. Link to einama, tai artimiausių dešimtmečių tikslas. Žmonija padarė didžiulę pažangą, tad tikiu, kad sukursime sistemas, kurios pačios augins javus“, – automatiškai valdomų mašinų su dirbtiniu intelektu ateitimi tiki kompanijos „CNH Industrial“ tiksliosios žemdirbystės ekspertas.

Tiksliojo ūkininkavimo technologijoms didelį dėmesį skiria ir purkštuvus gaminanti Olandijos kompanija „Agrifac“, tam sukūrusi poreikiais grįsto ūkininkavimo („Need farming“) koncepciją, paremtą augalų stebėjimu ir matavimu laukuose. Pasak „Agrifac Machinery“ rinkodaros vadybininkės Martinės Smeijers (Martine Smeijers), rūpintis reikia ne lauku, o augalais, atsižvelgiant į atskiro augalo poreikius. Taikant tobulesnius gamybos metodus, mechanizaciją ir tikslųjį ūkininkavimą galima gerokai padidinti derlių tame pačiame lauke.

PasakMartinės Smeijers, augalo poreikiais grįstas ūkininkavimas – ateities ūkininkavimo pagrindas

„Dirbant su mūsų moderniais purkštuvais, galima gauti didesnį derlių, naudojant mažiau augalų apsaugos priemonių ir suteikiant kiekvienam augalui tai, ko jam reikia. Mes žengiame į priekį augalų apsaugos srityje. Naudodami naujausias technologijas, siekiame individualiai aprūpinti kiekvieną augalą reikiamomis medžiagomis“, – sakė M. Smeijers, neabejodama, kad tai bus ateities ūkininkavimo pagrindas.

Norint taikyti poreikiais grįstą ūkininkavimą, svarbu turėti informacijos apie dirvožemį ir augalus (atliekami dirvožemio ir pasėlių matavimai, duomenys analizuojami). Kad kiekvienas lašas nukristų reikiamoje vietoje, užtikrina kompanijos sukurta StrictSprayPlus technologija, valdanti kiekvieną purkštuką atskirai, koreguojanti jų pasisukimą ir purškimo greitį. Už tai, kad kiekvienas augalas gautų tik jam reikalingą kiekį medžiagų, atsakinga DynamicDosePlus sistema.

„Mums svarbu, kad ant jūsų stalo patektų saugus maistas. Tad kurdami mašinas vadovaujamės 4E koncepcija („4E for growers“). Mums rūpi efektyvumas, ekonomiškumas, ergonomika ir ekologija“, – pabrėžė kompanijos „Agrifac“ atstovė.

Tiek V. Vandekavėjus, tiek M. Smeijers savo įžvalgomis ir mintimis dalijosi tarptautinėje žemės ūkio konferencijoje „Projektuojame ateitį: žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje“, kurią organizavo bendrovės „Linas agro“ ir „Dotnuva Baltic“. Kėdainių arenoje susirinkę žemdirbiai išklausė aštuonių skirtingų sričių ekspertų pranešimų. Be tiksliojo ūkininkavimo sistemų šiuolaikinėse žemės ūkio mašinose apžvalgos, pristatytos ir ekonominės žemės ūkio perspektyvos, augalininkystės tendencijos ir kryptys, augalų apsaugos pokyčiai.

Markuso Agreno (dešinėje) nuomone, domėjimasis žemės ūkio tendencijomis, ateitimi ir moderniausia technika rodo, kad Lietuvos žemdirbiai rimtai galvoja apie pažangą savo ūkiuose

„Renginys buvo labai sėkmingas. Apie 1300 dalyvių skaičius rodo, kad Lietuvos ūkininkams rūpi žemės ūkio ateitis ir tendencijos. Susidomėjimas naujausia „Case IH“ ir kita žemės ūkio technika patvirtina, kad žemdirbiai rimtai galvoja apie pažangą savo ūkiuose“, – renginio įspūdžiais dalijosi Markusas Agrenas (Markus Ågren), „Case IH“ verslo plėtros direktorius Šiaurės ir Baltijos šalims.

Žemės ūkio perspektyvomis ir ateitimi Kėdainių arenoje domėjosi 1300 žemdirbių

Užsak. Nr. 9411