Stambaus ūkio sprendimai šiaudams tvarkyti
2019-08-07

Kėdainiai. Besibaigiant derliaus nuėmimo sezonui pasidomėjome, kaip moderniuose ūkiuose tvarkomi šiaudai. Apsilankėme Labūnavos žemės ūkio bendrovėje, kur javapjūtė jau beveik baigta, nekultos dar tik pupos, baigiami tvarkyti ir grūdinių kultūrų – žieminių kviečių ir miežių – šiaudai, kurie stambiame mišrios specializacijos ūkyje naudojami gyvulių kraikui ir šėrimui.

Bendrovės direktorius Simonas Greičius sako, kad šiaudai jų ūkyje yra ypatingai svarbūs, nes jais kreikiami tvartai visiems ūkio gyvuliams, kurių bendras skaičius siekia 1 700. Bendrovėje, turinčioje 600 melžiamų karvių bandą, taip pat auginančioje limuzinus ir mišrūnus mėsai, gyvuliai laikomi senose pririšto laikymo fermose, todėl šiaudų kraikui sunaudojama gana daug.

Be to, maždaug 10–15 proc. šiaudų yra skiriama gyvuliams šerti, todėl ir jų kokybė turi būti nepriekaištinga. Bendrovės vadovo skaičiavimu, metinis šiaudų poreikis siekia apie 2 500 tonų.

Svarbus kriterijus – našumas
Tad paprastai iš laukų stengiamasi surinkti kuo daugiau kviečių ir miežių šiaudų, kurie 2 750 ha valdančioje bendrovėje auginami 1 200 ha plote. Tiesa, niekada nerenkami šiaudai iš toliausiai esančių laukų, nes dėl didelių atstumų į juos nenuvežama mėšlo, todėl šiaudai paliekami laukuose kaip organinė trąša.

S. Greičius pasakoja, kad pernai esant šiaudų trūkumui, kuris susidarė po labai sudėtingos 2017 m. javapjūtės, bandė presuoti ir rapsų (auginami maždaug 500 ha) šiaudus, tačiau paaiškėjo, kad jie kraikui visiškai netinka – yra aliejingi, negeria drėgmės, trupa.

„Šiemet tikimės turėti apie 3 000 t šiaudų. Sąlygos šiaudams presuoti geros, nelyja, šiaudai sausi, nereikia net laukti, kad apdžiūtų, tad stengiamės jų kuo daugiau iš laukų parsivežti – juk niekas nežino, kokie kiti bus metai. Juolab kad turime galimybę našiai dirbti šiemet įsigytu ir javapjūtės pradžioje į ūkį atvežtu nauju stačiakampių ryšulių presu CaseIH LB434. Esame labai patenkinti jo darbu“, – sako S. Greičius, našumą išskirdamas kaip vieną iš svarbiausių naujojo preso privalumų.

Pasak jo, būtent našumas sudaro 50 proc. preso vertės, o apie likusiąją dalį, kuri apima ilgaamžiškumą, remonto kaštus, serviso darbą, likutinę vertę, jis sako bus galima pakalbėti po 5 preso darbo bendrovėje metų.

Ir įmonės „Dotnuva Baltic“ vadybininkas Romualdas Mankevičius (kairėje) ir Labūnavos žemės ūkio bendrovės direktorius Simonas Greičius pabrėžia, kad svarbiausias stačiakampių ryšulių preso Case IH LB 434 privalumas – patikimumas ir našumas

Naujoji mašina, ūkio vadovo teigimu, supresuoja lygiai tiek pat, kiek lig šiol padarydavo trys bendrovėje naudoti ritinių presai. Kadangi naujasis presas ūkį pasiekė jau javapjūtei prasidėjus, šiaudai pradėti presuoti dviem senosiomis mašinomis, tačiau S. Greičius neabejoja, kad kitais metais visus šiaudus pavyks sutvarkyti naująja mašina.

Žinoma, našiam naujojo preso darbui didelę įtaką turi pradalgės dydis ir šiaudų kiekis joje. Tai bendrovėje pavyksta užtikrinti, nes javai kuliami kombainais su didelio darbinio pločio pjaunamosiomis.

Stačiakampis ryšulys 2,5 m ilgio ir sveria 400 kg

„O svarbiausia – ryšulių svoriai visai kitokie. Atsižvelgdami į priekabų ilgį, pasirinkome formuoti 2,5 m ilgio ryšulius, kurių vienas sveria 400 kg. Palyginimui šiaudų ritinys sveria tik 200 kg. Vadinasi, kraunant ir iškraunant reikia perpus mažiau pakėlimų, o ir su priekaba vienu metu galima dvigubai daugiau vežti. Jei anksčiau veždavo 5 t šiaudų, tai dabar 9–10 t toje pačioje priekaboje nuo lauko iki daržinės parveža“, – pastebėjimais dalijasi bendrovės vadovas.

Pasak jo, ne mažiau svarbu ir tai, kad didelio tankio ryšulius galima talpiau sukrauti nei ritinius, jiems reikia mažiau vietos. Visi šiaudai bendrovėje laikomi 4 didelėse daržinėse po stogu, nors būdavo metų, kai dalį šiaudų tekdavo krauti kaugėje lauke, nes netilpdavo į daržines. Jis neslepia, kad ryšulių presą bendrovė norėjo įsigyti jau seniai. „Tiesą sakant, Case IH presas šiaudams yra pirma bendrovės žemės ūkio mašina, įsigyta be didelių svarstymų“, – prisipažįsta jos direktorius.

Pirmąją preso darbo dieną per devynias valandas Labūnavos žemės ūkio bendrovėje pagaminta beveik 600 ryšulių

Pašarui – tik tinkamai susmulkinti šiaudai
Labūnavos žemės ūkio bendrovėje iš karvės per metus primelžiama daugiau kaip 9 tūkst. kg pieno, todėl ir pašarų kokybei, tinkamam jų paruošimui skiriamas ypatingas dėmesys, neišskiriant ir vienos iš jų sudedamųjų dalių – šiaudų.

Pasak bendrovės direktoriaus, norint, kad šiaudai atliktų savo, kaip pašaro, funkciją ir būtų gerai įsisavinamos juose esančios medžiagos, labai svarbu tinkamas jų paruošimas, susmulkinimas tam tikro ilgio pjausniais. Tam bendrovėje naudojamas specialus įrenginys – smulkintuvas Haybuster, įsigytas iš bendrovės „Dotnuva Baltic“. Keičiant sietus, galima reguliuoti šiaudų pjausnio ilgį.

Šiaudų smulkintuvas Haybuster susmulkina šiaudus reikiamo ilgio pjausniais

„Šiuo įrenginiu susmulkinti šiaudai atrodo lyg pakulos, kurias palietus jaučiamas badymas. Atrajojantiems gyvuliams šis dygumas labai svarbu, būtent dėl savo specifinės struktūros šiaudai ir dedami į mišinius“, – sako bendrovės vadovas. Tiesa, šiaudai melžiamų karvių racione sudaro gana nedidelę dalį, kur kas daugiau jų dedama į veršingų karvių bei telyčių, kurioms iki veršiavimosi lieka pora mėnesių, pašarus.

Pasak S. Greičiaus, ėsdamos ne tokį maistingą ir kaloringą pašarą jos įpranta ėsti daugiau, tokiu būdu didinamas skrandžio tūris. Po apsiveršiavimo tokios karvės gali suėsti daugiau jau šviežiapienių grupei skirto kaloringo pašaro, dėl ko atitinkamai didėja ir pieno kiekiai.

Dešimt metų laukų nearia

Labūnavos bendrovėje jau daugiau nei dešimt metų laukai nėra ariami. Plūgas naudojamas tik išskirtiniais atvejais, kai laukai tręšiami dideliu kiekiu mėšlo. Dažniausiai mėšlu tręšiami plotai, kuriuose auginami kukurūzai (beje, jų auginimo vieta bendrovėje kasmet keičiama, tad ir mėšlu patręšiami vis kiti laukai), skiriama jiems po 300 ha (iš kukurūzų gaminamas silosas ir grūdainis gyvuliams šerti).

Ypač didelis dėmesys skiriamas sėjomainai, kuri, S. Greičiaus įsitikinimu, yra viso ūkio pagrindas. „Kelerių metų sėjomainos planas sudaro 90 proc. augalininkystės. Tik jį turint galima priimti teisingus sprendimus. O svarbiausia, kad aiški ir griežta sėjomaina leidžia dirbti ramiai, be streso ir blaškymosi“, – sako agronomo specialybę turintis S. Greičius. Tad ir bendrovėje rapsai tuose pačiuose plotuose sėjami tik kas penktus metus, kviečiai nėra atsėliuojami, sėjami po ankštinių augalų, liucernų arba rapsų. Dalis vasarojaus, daugiausia salykliniai miežiai, – po tarpinių augalų (garstyčių, ridikų).

„Ypač svarbu tinkamai šiaudus įterpti – reikia juos ne užarti ir užversti, o įskusti, kad toliau galėtų mikroorganizmai dirbti“, – skutimo svarbą pabrėžia bendrovės vadovas. Jis neatmeta galimybės ateityje šiaudų mineralizacijai pagreitinti, dirvožemio gyvybingumui ir derlingumui padidinti toliau esančiuose laukuose išbandyti ir biologinius preparatus.

Naujiena – kombinuotas skutiklis
Populiarėjant minimalaus žemės dirbimo technologijoms, skutimo nauda įsitikina vis daugiau Lietuvos ūkių. Tad žemės ūkio technikos prekybos įmonė „Dotnuva Baltic“, pradėjusi bendradarbiauti su kompanija „Great Plains“, reaguodama į stambių ūkių poreikius pristato naujieną mūsų rinkoje – universalų kombinuotą skutiklį Max-Chisel.

Pasak bendrovės vadybininko Mindaugo Dikšaičio, tai stambiam ūkiui, taupančiam laiką ir lėšas, skirta mašina, sudaryta iš dviejų eilių diskų ir noragų. „Skutiklio priekyje esantys diskai susmulkina ražieną, su žemėmis sumaišo viršuje esančius šiaudus bei augalines liekanas, o už jų įrengti noragai pajudina žemę gilesniuose sluoksniuose. Taip vienu važiavimu atliekamas paviršinis bei gilesnis žemės dirbimas ir paruošiama dirva sėjai“, – kombinuotą mašiną pristato vadybininkas. Jis pabrėžia, kad tai ypač greitas ir patogus būdas žemei ruošti žieminių rapsų sėjai iš karto po javapjūtės.

Kombinuotu skutikliu Max-Chisel vienu važiavimu paruošiama dirva sėjai: diskai susmulkina ražieną, su žemėmis sumaišo viršuje esančius šiaudus bei augalines liekanas, o noragai pajudina žemę gilesniuose sluoksniuose

Diskai gali dirbti nuo 5 iki 15 cm gyliu, o noragai žemę išjudina iki 30 cm. M. Dikšaičio pastebėjimu, kombinuotas skutiklis ypač pasiteisina laukuose, kuriuose šiaudai paskleisti netolygiai. Kadangi pati mašina gana sunki, tai net itin sausomis sąlygomis gerai gilinasi, tik jai traukti reikia galingo didesnio kaip 300 AG pajėgumo traktoriaus.

Dar vienas skutiklio išskirtinumas – galimybė keisti volo spaudimą į dirvą. Kai dirva sausa ir kieta – slėgis yra padidinamas, o esant šlapesnėms sąlygoms slėgis sumažinamas. Juk kasmet laukia vis skirtingos darbo sąlygos, todėl galimybė skutiklį pritaikyti prie jų – didelis privalumas.

Pirmą kartą mūsų šalies ūkininkams naujasis skutiklis pristatytas šiųmetėje parodoje „Agrovizija“, šiuo metu vyksta demonstracijos konkrečiuose ūkiuose.

Užsakymo Nr. 9937

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai