Birštonas. Skaičiuojama, kad dėl selekcijos laimėjimų, kasmet rapsų derlingumas padidėja vidutiniškai daugiau kaip 1 proc., arba 40 kg/ha. Tačiau šiandien tiek selekcininkai, tiek rapsų augintojai susiduria su naujais iššūkiais, kuriuos tenka spręsti, norint užsitikrinti stabilų derlių ir jo prieaugį.

Daug rapsų auginimo aktualijų ūkininkai išgirdo žinomų selekcijos kompanijų „Rapool“ ir „Saaten-Union“ organizuotame seminare, kuris vyko Birštone. Į renginį susirinko arti 200 rapsų ir javų auginimu besidominčių žemdirbių bei žemės ūkio specialistų. Toks seminaras organizuojamas antrą kartą ir sulaukia didelio dėmesio.

„Rapool“ yra viena žinomiausių rinkoje rapsų selekcijos įmonių, Europoje turinti didžiausią rapsų selekcijos stočių tinklą. Šių augalų selekcija vykdoma 300 ha plote, rapsų veislių įvertinimui atlikti įrengiama 200 tūkst. bandymų laukelių visame pasaulyje. Europoje kompanija turi 180 žieminių ir vasarinių rapsų veislių bandymo vietų.

„Rapool“ sukurtų veislių rapsai Europoje auginami 2,5 mln. ha plote. Dabar rinkoje yra net 100 pripažintų ir rekomenduojamų šios kompanijos selekcijos rapsų veislių. Taigi, pasirinkimas tikrai platus.

Į renginį susirinko arti 200 rapsų auginimu besidominčių žemdirbių ir žemės ūkio specialistų. Toks seminaras organizuojamas antrą kartą ir sulaukia didelio dėmesio

Pradėdamas seminarą „Rapool-Ring“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Giedrius Indriūnas sakė, jog dėl klimato pokyčių, dėl griežtėjančių augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų ir kitų priežasčių žemdirbiams tenka nuolatos galvoti, kaip išlaikyti aukštus ir stabilius pasėlių derlius. Selekcininkai, kurdami šiuolaikines veisles, irgi sprendžia tas pačias problemas, nes siekia, kad veislės tenkintų ūkininkų poreikius ir būtų prisitaikiusios prie dabartinių klimato bei žemdirbystės sąlygų.

Kas lemia rapsų derlingumą

„Rapool“ produktų vadovas, atsakingas už tarptautinę plėtrą, Rene Brandas (Rene Brand) kalbėjo apie tai, kas lemia rapsų derlių ir kaip pasiekti gerų rezultatų. Statistiniai duomenys rodo, kad nuo 2014 m. rapsų bendras derlius 28 ES valstybėse mažėjo. Viena priežasčių – uždrausta naudoti kai kuriuos insekticidus. Pernai ES gavo tik 17 mln. t rapsų derlių. Dabartinės prognozės rodo, kad ir šiemet jis gali būti panašaus dydžio.

Pasak R. Brando, dėl klimato kaitos kinta ir rapsų auginimo niuansai. Pavyzdžiui, jau akivaizdžiai pastebima, kad žieminiai rapsai pradeda žydėti bent 10-15 dienų anksčiau negu seniau. Rudenį svarbu pasirinkti tinkamą sėjos laiką, nes efektyvių temperatūrų suma lemia rapsų išsivystymą iki žiemojimo pradžios. Pavasarį labai svarbu, kad augalai būtų gerai įsišakniję. Vis tai galima pasiekti, jeigu pavyksta rasti pusiausvyrą tarp rapsų šaknų ir antžeminės dalies biomasės. Pasak R. Brando, būtent hibridinės rapsų veislės, netgi vėlinant sėją, geba gerai įsišaknyti ir iki rudens vegetacijos pabaigos tinkamai išsivystyti.

„Rapool“ produktų vadovas, atsakingas už tarptautinę plėtrą, Rene Brandas kalbėjo apie tai, kas lemia rapsų derlių ir kaip pasiekti gerų rezultatų

Artėjant pavasariui aktualus rapsų tręšimo azotu, siera bei mikroelementais klausimas. Kaip pastebėjo R. Brandas, pasirinkta tręšimo strategija daug lemia būsimą derlingumą.

Paprastai pavasarį azotu tręšiama per du kartus. Kaip padalyti pasirinktą azoto trąšų normą, priklauso nuo augalų išsivystymo ir jų vegetacijos pradžios. Ekspertas rekomenduoja orientuotis pagal tokią schemą pirmam ir antram tręšimui: jeigu vegetacija ankstyva, o augalų išsivystymas silpnas, tai N norma dalijama į 60:40, jeigu augalai išsivystę normaliai – 50:50, jeigu labai vešlūs – 40:60.

Dar svarbi azoto trąšų forma. Jeigu augalai pavasarį išsivystę normaliai arba labai puikiai, tai esant ankstyvai vegetacijos pradžiai labiau orientuojamasi į amidinį/amoniakinį azotą, o esant vėlyvesnei vegetacijos pradžiai bendroje azoto trąšų normoje didinama nitratinio azoto proporcija.

Atsižvelgdamas į praėjusio rudens augimo sąlygas ir rapsų pasėlių būklę, ekspertas Baltijos valstybių rapsų augintojams šį pavasarį rekomenduoja galbūt šiek tiek palaukti su pirmuoju tręšimo azotu laiku ir didžiąją dalį jo normos išberti per antrą kartą. Pastebima, kad šio sezono gamybinių rapsų pasėlių bruožas – stipri antžeminė dalis ir silpnesnė šaknų sistema. Biomasės proporcijas reikia koreguoti, pasirenkant tinkamą tręšimo strategiją.

R. Brandas, be to, pataria nepamiršti sieros, boro ir kai kurių mikroelementų svarbos būsimam rapsų derliui. Nustatyta, kad intensyvus tręšimas boru duoda iki 5-10 proc. didesnį derlingumą.

Visos minėtos eksperto rekomendacijos nėra atsitiktinės – „Rapool“ kompanija kasmet įvairiose Europos vietose atlieka daug įvairių rapsų auginimo technologijų bandymų, siekiant išsiaiškinti, kuria linkme kreipti pasėlių priežiūrą bei naujų veislių kūrimą.

Vykdo bandymus ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje

„Rapool“ kompanija vykdo rapsų veislių tyrimus bei bandymus ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje ne tik veislių tyrimo skyriuose, bet ir ūkininkų ūkiuose. Su Lietuvoje vykdomais bandymais ir jų rezultatais seminaro dalyvius supažindino „Rapool-Ring“ atstovybės Baltijos šalyse Lietuvos regiono vadovas Robertas Visockis.

2019-2020 metų sezoną žieminių rapsų bandymai įrengti net 31 vietoje. Vasarinių rapsų bandymus numatoma įrengti 8 vietose. R. Visockis pakvietė seminaro dalyvius, norinčius savo ūkyje įrengti vasarinių rapsų bandymus, kreiptis į kompanijos atstovus. Kiekvienoje bandymų vietoje būna tiriama nuo 5 iki 8 skirtingų veislių. Didžiausias vienoje vietoje tirtų veislių skaičius siekė 14.

„Rapool-Ring“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Giedrius Indriūnas (dešinėje) ir Lietuvos regiono vadovas Robertas Visockispataria ūkininkams savo ūkiuose neapsiriboti vienomis ir tomis pačiomis veislėmis, o kasmet išbandyti ir naujų

Pasak R. Visockio, veislių tyrimai atliekami pažangiuose ūkiuose, turinčiuose modernią techniką. Vertinamos ne tik veislės, bet ir įvairios rapsų auginimo technologijos. Pavyzdžiui, 2018-2019 metais buvo vertinamas pasėlių sudygimas, naudojant skirtingas sėjos technologijas. Geriausi sėklų sudygimo rezultatai gauti tiesioginės sėjos atveju.

R. Visockis pastebėjo, jog pernai, nepriklausomai nuo sėjos technologijų, rapsų antžeminė dalis (biomasė) vystėsi intensyviau ir buvo didesnė, lyginant su šaknų biomase. Daroma prielaida, kad tam galėjo turėti įtakos po vasaros sausros dirvose likęs didelis azoto kiekis. Todėl šį pavasarį patariama įvertinus rapsų pasėlių būklę laukuose atitinkamai koreguoti pirmųjų tręšimų normas.

Dar vienas vis dažnesnis reiškinys – laukuose pastebimi šaknų gumbo atvejai, nors anksčiau ten jo nebuvo. Ekspertų nuomone, šios ligos plitimą gali paskatinti ir šilti ilgi rudenys. Be to, patariama laiku sunaikinti rapsų pabiras, neleisti augti „kopūstams“. Esant šios ligos rizikai, verta pagalvoti apie atsparių šaknų gumbui veislių auginimą.

Apibendrindamas rapsų bandymų duomenis R. Visockis patarė ūkininkams savo ūkiuose neapsiriboti vienomis ir tomis pačiomis veislėmis, o kasmet išbandyti ir naujų. Tai padės ateičiai pasirinkti geriau derančias ir labiau konkrečiam ūkiui tinkamas rapsų veisles.

Nepamirškime ir vasarinių rapsų

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose kaimyninėse šalyse, populiariausi žieminiai rapsai, nes jie derlingesni, tačiau ūkininkai raginami nepamiršti ir vasarinių rapsų. „Rapool-Ring“ atstovybės Baltijos šalyse produktų vadovė, atsakinga už aliejines ir ankštines kultūras Vyginta Ralytė seminaro dalyvius supažindino su vasarinių rapsų auginimo aktualijomis. Jie, kaip ir žieminiai, labai svarbūs ir naudingi augalai sėjomainoms.

„Rapool-Ring“ atstovybės Baltijos šalyse produktų vadovė, atsakinga už aliejines ir ankštines kultūras Vyginta Ralytė priminė, kad vasariniai rapsai labai svarbūs ir naudingi sėjomainos nariai, kuriantys pridėtinę vertę po jų auginamoms kultūroms bei vieni pelningiausių vasarinių augalų

Pasak specialistės, vidutinis vasarinių rapsų derlingumas mūsų šalyje palyginti nedidelis ir siekia apie 1,8 t/ha. Siekiant gausesnio derliaus, ji patarė atkreipti dėmesį į vasarinių rapsų sėjos laiką. Vėlyva sėja yra esminė klaida, dėl kurios nepavyksta išnaudoti veislių potencialo ir gauti didesnį derlių. Vasarinius rapsus patariama sėti tuomet, kai 5 cm dirvos gylyje būna +5-7 ° C šilumos. Nereikėtų bijoti ankstyvųjų pavasarinių šalnų, kadangi vasariniai rapsai skilčialapių tarpsnyje geba atlaikyti iki -5 °C, o rozetes tarpsnyje net iki -8 °C. Optimaliu laiku pasėjus efektyviau išnaudojama dirvožemyje sukaupta drėgmė, sumažėja ir kenkėjų pažeidimų rizika.

Didesnį daigumo potencialą turi beicuotos sėklos, nes jos greičiau sudygsta, daigai apsaugomi nuo ligų patogenų, greičiau vystosi šaknų zona ir biomasė, tad ir spragės padaro mažiau nuostolių.

Pasak V. Ralytės, vasarinių rapsų tręšimo principai iš esmės nesiskiria nuo žieminių rapsų. „Rapool“ vasarinių rapsų hibridai labai gerai reaguoja į tręšimą azotu ir tokiu būdu galima padidinti derlingumą.

Renkantis vasarinių rapsų veisles ir planuojant jų priežiūros darbus V. Ralytė pataria atsižvelgti į du aspektus: kada augalai žydės ir kada subręs. Nevertėtų auginti tik vienos veislės, nes tuomet labai sunku planuoti sėjos, pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus.

Šio pavasario sėjai verti dėmesio „Rapool“ tradiciniai hibridai Lumen, Lagonda, Menthal puikiai pasirodo ne tik veislių bandymo stotyse, bet ir ūkininkų pasėliuose. Švaraus lauko technologijai skirti ir pamėgti ūkininkų hibridiniai rapsai Cebra CL ir  Contra CL priklauso vidutinės brandos grupei ir pasižymi aukštu derliaus potencialu. Šių  metų naujos veislės – Ciclus CL, Chart CL dal padidina švaraus lauko technologijai skirtų veislių pasiūlą, dėl jų stiprių savybių tikimasi puikaus auginimo starto.

Kokia linkme vystoma naujų veislių selekcija

Kokia linkme dirbama, kuriant naujas rapsų veisles? „Rapool“ kompanija turi daugiau kaip 1000 specialistų ir pusė jų dirba būtent rapsų selekcijos srityje. Kaip sakė „Rapool“ žieminių rapsų veislių selekcininkas dr. Karstenas Oertelis (Carsten Oertel), pats jau du dešimtmečius dirbantis su rapsais, dėl selekcijos progreso per 45 metus rapsų derlingumas padidėjo daugiau kaip du kartus, o sėklų aliejingumas – 7 proc.

Įvertinus dabarties iššūkius, svarbiausia selekcininkų darbo kryptis yra didesnis derliaus stabilumas. To siekiama, kuriant žiemkentiškas, atsparias šaknies gumbui,  fomozei, ropių geltos virusui (TuYV) ir tolerantiškas verticiliozei žieminių rapsų veisles. Labai svarbus ir rapsų atsparumas sausrai, atsparumas ankštarų išbyrėjimui, prisitaikymas „Clearfield“ technologijai.

„Rapool“ selekcininkai nuolat tiria būsimus rinkos kandidatus ir ieško naujų veislių, atsiliepiančių į kintančios rinkos poreikius. Šių metų naujos veislės efektyviau panaudoja azotinį tręšimą bei turi didesnį atsparumą sausrai.

 „Nauji hibridai formuoja daugiau šoninių šakų ir ankštarų. Taip pat būtina padidinti augalų atsparumą nepalankiomis klimato sąlygoms (pavyzdžiui, sausrai), ligoms ir kenkėjams. Efektyvus azoto įsisavinimas yra svarbi veislių savybė, nes azotas tiesiogiai koreliuoja su derliaus dydžiu ir stabilumu“, - apie selekcininkų darbo ypatumus pasakojo dr. K. Oertelis.

„Rapool“ žieminių rapsų veislių selekcininkas dr. Karstenas Oertelis apžvelgė naujų rapsų veislių privalumus

Auginant rapsus svarbu, kad pasėjus sėklos greitai dygtų, o augalai intensyviai vystytųsi. Todėl dabar selekcininkai daug dėmesio skiria tam, kad naujų veislių rapsai gebėtų formuoti galingą šaknų sistemą.  

„Naujų veislių atsparumas šaknų gumbui, fomozei (RLM 7, APR 37 genai) ir atsparumas ropių geltos virusui (TuYV) bei didesnis atsparumas verticiliozei ir sklerotiniam puviniui leidžia pasiekti stabilų derlingumą ir yra atsakas į kintančius rinkos poreikius. Ropių geltos viruso (TuYV) atsparumas duoda puikų atkirtį iš Europos pietų plintančiam virusui. Dėl ilgo ir šilto rudens periodo gausėja šį virusą platinančių amarų populiacija, jų veiklos padariniai jau matomi kaimyninėje Lenkijoje. Veislės, neturinčios atsparumo geno, nuo pat ankstyvųjų augimo tarpsnių lėčiau vystosi, nebepasiekia genetiškai užprogramuoto derliaus potencialo. Mes siūlome veisles, turinčias stiprius atsparumo kompleksus, kuriuose suderintos kelios sustiprintos savybės. Nedaug veislių rapsų rinkoje gali tuo pasigirti“, - sakė dr. K. Oertelis.

Pasak selekcininko, naujos rapsų savybės suteikia daugiau garantijų dėl būsimo derliaus ir daugiau erdvės organizuojant sėjos, pasėlių priežiūros bei derliaus nuėmimo darbus. „Rapool“ siūlo platų skirtingų pagal brandą ir vystymąsi veislių pasirinkimą. 

Dabar, 2020-aisiais, prasideda rapsų, kuriuos auginsime po dešimties metų, selekcija, nes būtent tiek laiko užtrunka, kol iš atliktų tūkstančių kryžminimų sukuriamos, ištiriamos ir registruojamos naujos rapsų veislės.

„Rapool“ komanda pasirengusi padėti Lietuvos ūkininkams užauginti derlingus rapsus

MŪ inf.

Užsak. Nr. 10098